Savaime paplitusios didelėje Europos dalyje. Jų didžiausios populiacijos gyvena jos pietvakariuose – Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Italijoje, pietų Vokietijoje. Kitose Europos dalyse iki Uralo kalnų jų populiacijos retos, aptinkamos fragmentiškai.
Kūnas 115–160 mm ilgio, svoris 60–140 g. Snukutis smailėjantis, akys ir ausys gana didelės. Galvos šonuose juodų plaukų ruoželis tęsiasi nuo ūsų, aplink akis, skruostu palei apatinį ausies kraštą ir išplatėjęs užsibaigia iškart už ausų. Kūno viršus pilkšvai rudas, apačia balsva ar balta. Uodega ilga 9–14 cm, jos gale ilgų plaukų kuokštas, kurio viršutinėje pusėje yra juoda dėmė, apatinė ir šonai balti. Užpakalinės letenos siauros ir ilgos, III ir IV pirštai ilgesni už kitus. Ausis dengia reti trumpi plaukai.
Elgsena
Aktyvi naktį ir sutemose, o dieną miega uokse, inkile arba lizde. Lyginant su kitų rūšių miegapelėmis, ji dažniau nusileidžia iš medžių ir bėgioja žeme. Suaugusios ąžuolinės miegapelės sėslios, turi savo individualias teritorijas. Prieš žiemą užmiega ir miegas trunka iki 7 mėnesių.
Veisimosi sezonas trunka nuo gegužės iki spalio. Nėštumas trunka 22–28 dienas. Veda 2–7, bet dažniausiai 3–5 aklus ir plikus jauniklius. Jaunikliai praregi po 18–21 dienos, bet maitinami iki vieno mėnesio. Savarankiškai gyventi pradeda po dviejų mėnesių. Lytiškai subręsta kitais metais. Šiauriniame areale į metus veda vieną, pietiniame ir pietvakariniame arealuose dvi vadas.