Čekis (pranc. Cheque, angl. Check) – nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas (vertybinis popierius), kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą (arba perkelti ją į pateikėjo einamąją sąskaitą) čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.[1] Kaip ir vekselis šis vertybinis popierius yra mokėjimo priemonė ir yra įprasta civilinėje apyvartoje. Jo galiojimui yra nustatyti minimalūs reikalavimai (nustatoma įstatymų ir kitų teisės aktų). Čekis išrašomas tik bankui ir negali būti akceptuojamas. Čekį gali išrašyti fizinis ar juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke. Kiekvienas čekis sujungia trijų asmenų sandėrį: banko, mokėtojo, gavėjo.
Čekių rūšys
- Kelionės čekiai – patogi ir saugi mokėjimo priemonė kelionėje. Beveik visose pasaulio šalyse juos galima išgryninti bankuose arba jais atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kelionės čekiai padės išvengti nuostolių ir nesklandumų, jei būsite apvogti ar juos pamesite.
- Banko čekiai – tai čekiai, išrašomi asmenims ar įmonėms, norintiems atsiskaityti su užsienio partneriais, sumokėti už prekes ar paslaugas arba perduoti pinigus kitam asmeniui užsienyje. Juose nurodoma konkreti pinigų suma ir jos gavėjas.
Banko čekio ir vekselio palyginimas
Banko ar asmens čekis bei jo panaudojimo būdas atsiskaitymuose yra panašus į vekselį. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: čekis nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis skolą, jis teturi tik moralinį aspektą patvirtinant finansinį įsipareigojimą. Neapmokėtas čekis, priešingai negu vekselis, negali būti protestuojamas (t. y. pradedama teisminė skolos išieškojimo procedūra) ir bankai jį paprasčiausiai grąžins čekio pateikėjui.
Šaltiniai
