Černigovo vaivadija (lenk. Województwo czernihowskie) – 1635–1667 (oficialiai iki 1793) m. – Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Černigovas. Vaivadijos teritorija šiuo metu yra Ukrainos Černigovo ir Sumų srityse.
Černigovo vaivadija apėmė dalį istorinės Černigovo žemės. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Smolensko vaivadija ir Minsko vaivadija, pietuose – su Kijevo vaivadija, rytuose – su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste.
ATR senate vaivadija turėjo du Senato pareigūnus: vaivadą ir kaštelioną.
Istorija
Černigovo vaivadijos teritorija iki tol priklausė Černigovo kunigaikštystei, XV a. – LDK, o vėliau – MDK. 1618 m., po 1605–1618 m. ATR-Maskvos karo sudarius Deulino paliaubas, ATR atiteko Smolensko ir Černigovo žemės, kas žymėjo didžiausią valstybės išsiplėtimą jos istorijoje. Visos jos buvo sujungtos į Smolensko vaivadiją.
Tik pasibaigus Smolensko karui (1632–1634 m.), Polianovkos sutartis patvirtino Černigovo žemės priklausomybę Lenkijai, ir 1635 m. buvo sukurta atskira vaivadija.
Praėjus 13 m. nuo sukūrimo, 1648 m. Lenkija prarado kontrolę vaivadijoje dėl rytines teritorijas nusiaubusio Chmelnickio sukilimo. Čia įsigalėjo Kazokų etmonatas. Bandant derėtis su kazokais Hadiaco sutartimi Černigovo vaivadija sujungta su Kijevo ir Braclavo vaivadijomis į Rusios kunigaikštystę, kuri turėjo sudaryti trečiąją ATR sudedamąją dalį (greta LDK ir Lenkijos karalystės). Tiesa, reforma niekada iki galo neįvykdyta, o 1667 m. Andrusovo sutartimi Černigovo vaivadijos teritorija perėjo Rusijai.
Nepaisant to, kad vaivadija panaikinta, vaivados, kašteliono ir kitos pareigybės buvo išlaikytos ir dalyvaudavo seimuose iki pat 1793 m.
Pavietai
Vaivadiją sudarė du pavietai:
Taip pat skaitykite
