Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

1921 m. Lenkijos gyventojų surašymas

Surašymo rezultatų dokumentas

1921 m. Lenkijos gyventojų surašymas (arba Pirmasis visuotinis gyventojų surašymas; lenk. Pierwszy Powszechny Spis Ludności) – pirmasis Antrosios Lenkijos Respublikos gyventojų surašymas, atliktas 1921 m. rugsėjo 30 d. Surašymą įvykdė Pagrindinis statistikos biuras (lenk. Główny Urząd Statystyczny). Iš viso šalyje suskaičiuota 25,7 mln. gyventojų. Surašymo metu į apskaitą pateko dalis Vilniaus krašto, tuo metu priklausiusio Lenkijai.

Kitas gyventojų surašymas šalyje įvyko po dešimties metų, 1931 m.

Aprašymas

Dėl vykstančio karo surašymas apėmė ne visą tarpukario Lenkijos teritoriją. Aukštutinė Silezija Tautų Sąjungos buvo pripažinta Lenkijai jau po surašymo įvykdymo, o padėtis Rytų Galicijoje vis dar buvo nestabili ir chaotiška, todėl surašymo duomenys regione buvo taisomi, kas vėliau sukėlė daugiau problemų.[1] Kariuomenė ir jos jurisdikcijoje esantys tarnautojai nebuvo įtraukti į surašymą. Kai kuriose teritorijose rezultatus iškreipė karo sukeltas gyventojų bėgimas.[2]

Kai kurios šiandien esminėmis laikomos gyventojų kategorijos nebuvo įtrauktos į surašymą. Pavyzdžiui, ukrainiečiai registruoti kartu su rusinais (įvardinti kaip rusėnai). Vienintelis šias grupes skirti leidžiantis faktorius yra religija: 2667840 gyventojų (68,4 % įrašytųjų rusinais) registruoti graikų katalikais, 1207739 (31 %) – stačiatikiais, tačiau registracija pagal kalbas nevykdyta taip, kaip tai daryta 1931 m. surašyme. Nei ukrainiečiai, nei Karpatų rusėnai, nei polešukai surašyme nebuvo įvardinti kaip tokie.

Nastazijos Kairiūkštytės teigimu, surašymo vykdytojai neretai stengėsi kuo daugiau vietos gyventojų užrašyti lenkais, Vilniaus krašte tai daryta galimai siekiant parodyti lenkų tautos dominavimą. Gyventojai registruoti lenkais vien dėl to, kad mokėjo lenkų kalbą. Surašymo duomenimis Lydos apskrityje 1931 m. gyveno 2400 lietuvių, t. y., 7,5 karto mažiau nei buvo registruota 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo metu. Lenkų minėtuoju laikotarpiu padaugėjo apie 15 kartų. Pelesoje gyventojus surašinėję mokytojai iš 389 kaimo gyventojų 163 registravo lenkais, nors vietinių teigimu tuo metu ten gyveno tik 24 nelietuviai, panaši situacija buvo ir Pavalakėje.[3]

Pagrindiniai rezultatai

Iš viso Lenkijoje buvo surašyta 25,69 mln. gyventojų.[4]

Regionas Gyventojai Plotas, km² Valsčiai Miestai Gyvenvietės Gyvenviečių leidinys Vaivadijos leidinys
Balstogės vaivadija (Białostockie) 1 305 284 32 518 183 47 7885 Tom V (1924) Tom XIX (1927)
Cešyno Silezija (Śląsk Cieszyński) 144 671 1009 87 5 120 ? Tom XXX (1927)
Kelcų vaivadija (Kieleckie) 2 535 781 25 736 310 35 9551 Tom III (1925) Tom XVII (1927)
Krokuvos vaivadija (Krakowskie) 1 992 810 17 448 1922 50 2171 Tom XII (1925) Tom XXVI (1926)
Liublino vaivadija (Lubelskie) 2 087 951 31 160 281 32 8085 Tom IV (1924) Tom XVIII (1927)
Lodzės vaivadija (Łódzkie) 2 252 769 19 034 235 42 8872 Tom II (1925) Tom XVI (1928)
Lvovo vaivadija (Lwowskie) 2 718 014 27 024 2203 60 3241 Tom XIII (1924) Tom XXVIII (1927)
Naugarduko vaivadija (Nowogródzkie) 823 089 23 286 95 16 7007 Tom VII-1 (1923) Tom XXI (1926)
Pamario vaivadija (Pomorskie) 935 643 16 386 1349 31 4862 Tom XI (1926) Tom XXV (1927)
Polesės vaivadija (Poleskie) 881 005 42 286 118 27 4314 Tom VIII (1924) Tom XXII (1926)
Poznanės vaivadija (Poznańskie) 1 967 865 26 528 3040 118 8475 Tom X (1926) Tom XXIV (1928)
Stanislavivo vaivadija (Stanisławowskie) 1 339 191 18 368 905 29 1430 Tom XIV (1924) Tom XXVIII (1927)
Ternopilio vaivadija (Tarnopolskie) 1 428 520 16 240 1076 35 1883 Tom XV (1928) Tom XXIX (1927)
Varšuvos miestas (M. st. Warszawa) 936 713 121 - 1 1 Tom I (1925) Tom XIV (1926)
Varšuvos vaivadija (Warszawskie) 2 112 798 29 310 290 56 13 918 Tom XV (1927)
Vilniaus apygarda (Okr. admin. Wileński) 476 164 14 500 60 6 6697 Tom VII-2 (1923) Tom XX (1927)
Voluinės vaivadija (Wołyńskie) 1 437 907 30 288 95 31 4555 Tom IX (1923) Tom XXIII (1926)
Iš viso: 25 694 700 371 242 12 249 621 93 067 Tom XXXI (1927) ---

Tautybės

Tautybė Tautybė lenkų kalba Tautybė prancūzų kalba Kiekis Visų dalis
Iš viso 25694700 100 %
lenkai polska polonais 17789287 69,23 %
rusėnai rusińska ruthènes 3898428 15,17 %
žydai żydowska juifs 2048878 7,97 %
baltarusiai białoruska biėlorusses 1035693 4,03 %
vokiečiai niemiecka allemands 769392 2,99 %
lietuviai litewska lithuaniens 24044 0,09 %
rusai rosyjska russes 48920 0,19 %
tuteišiai tutejsza indigène 38943 0,15 %
čekai czeska tchèques 30628 0,12 %
kiti inna autre 9856 0,04 %
nežinoma niewiadoma inconnue 631 ~0,002 %

Šaltiniai

  1. ↑ Joseph Marcus (1983). Social and Political History of the Jews in Poland, 1919-1939. Walter de Gruyter. p. 17. ISBN 9027932395.
  2. ↑ Library of Congress. Census Library Project, Henry Joachim Dubester, United States. Bureau of the Census (1948). „Poland. Census of 1921“. National censuses and vital statistics in Europe, 1918-1939: an annotated bibliography. U.S. Govt. Print. Off. p. 145 – via Google Books.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  3. ↑ Kairiūkštytė, Nastazija (2016-06-02). „Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte“. Nuoroda tikrinta 2018-04-17.
  4. ↑ Pierwszy powszechny spis Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 września 1921 roku. Mieszkania, ludność, stosunki zawodowe. Tablice państwowe. // psl. 31

Nuorodos


Ž • A • R
Lietuvos gyventojų surašymų chronologija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Rusijos Imperija
Vokietijos Imperija
Lenkijos Respublika
Vokietijos Reichas
Sovietų Sąjunga
Lietuvos Respublika
Kembali kehalaman sebelumnya