Abdal Vahidas II (Abû Muhammad ar-Rachîd `Abd al-Wâhid, arab.: أبو محمد الرشيد عبد الواحد بن المأمون m. 1242 m.) – nuo 1232 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas.
Abdal Vahidas II-is buvo Idriso I Almamuno sūnus.
Istorija
Tik 1236 m. po Jahijos Almutasimo mirties Abdal Vahidas II-is užėmė Marakešą, jis panaikino visas tėvo Idriso Almamuno įvestas naujoves, po ko daugelis gyventojų pripažino jį. Tais pačiais metais Tlemseno emyras Abu Jahija Jagmurasanas ir Tuniso emyras Abu Jahija I bin Zaijanas (Abu Yahya I bin Zayyan) paskelbė nepriklausomybę ir atsiskyrė nuo Maroko, o Andalūzijos centre krikščionis užėmė Kordobą. Pačiame Maroke Almochadus spaudė Marinidai (Banu Marin gentis), kuri buvo apsupusi Meknesą. Abdal Vahidas II-is mirė 1242 m., valdžią paveldėjo jo brolis Ali Asaidas.
Abdal Vahidas II-is turėjo šiuos vizirius:
- Abû Sa`îd ben Wânûdîn (1233-1233) (أبو سعيد بن وانودي abū sa`īd ben wānūdin);
- Abû Ibrâhîm (1235-1236) (أبو إبراهيم أبو حاقة بن أبي حفص abū ibrāhīm abū ḥāqa ben abī ḥafṣ);
- Abû Ishâq ben Wânûdîn (1236-1242) (أبو محمد بن وانودين abū isḥāq ben wānūdīn).
Nuorodos
