Adomas Brėmenietis (lot. Adamus Bremensis, g. apie 1050 m. – m. 1081 ar 1085 m. Brėmene) – viduramžių (XI a. antros pusės) vokiečių kronikininkas. Išgarsėjo savo veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum), parašyta tarp 1075 ir 1080 m.
Apie patį Adomą Brėmenietį žinoma labai mažai, tik iš kronikos užuominų. Į Brėmeną atvyko apie 1066–1067 m. kur paskirtas katedros mokyklos magistru ir kanauninku. Po arkivyskupo Adalberto mirties pradėjo rašyti kroniką. Mirė Brėmene.
Savo veikale Adomas Brėmenietis rėmėsi antikos, ankstyvųjų viduramžių ir savo amžininkų raštais, pasakojimais. Prie veikalo dar buvo 186 paaiškinimai, iš kurių 141 parašė pats autorius, o kitus – perrašinėtojai. Pirmojoje knygoje aprašoma Hamburgo-Brėmeno bažnyčios istorija ir misijos į šiaurę nuo 788 m. Antrojoje dalyje pasakojama apie Vokietijos istoriją tarp 940 ir 1045 m. Trečiojoje knygoje aprašomi arkivyskupo Adalberto aktai. Ketvirtojoje dalyje Descriptio insularum Aquilonis aprašomi skandinavų papročiai ir krikščionių misijos į šiaurę, taip pat yra užuomina apie Vinlandą (vikingų koloniją Amerikoje). Šioje dalyje taip pat minima prūsų gentis sembai – Adomas Brėmenietis juos aprašo kaip taikius, nevertinančius aukso, gyvenančius tarp pelkių, apsirengusius kailiais, garbinančius miškus ir šaltinius. Taip pat lygina getus su prūsais, kad šie irgi geria kumelių pieną su krauju. Apie kuršius rašo, kad jų namai pilni pranašautojų ir burtininkų.[1]
Šaltiniai
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 188–192 psl.
