Adomas Kadmonas (hebr. אָדָם קַדְמוֹן = ʾāḏām qaḏmōn) – absoliutus, dvasinis žmogus judaizmo mistinėje tradicijoje,[1] pirmojo žmogaus idėja, kurioje slypi pasaulio būties galimybės,[2] dvasinio ir materialaus pasaulio provaizdis.[1] Vardas reiškia „pirmapradį Adomą“, pirmąjį žmogų.[1]
Ypač paplitusi ši mitologema buvo XIII–XVIII a. kabalistinėje mistikoje.[1] Daugiausia prie Adomo Kadmono idėjos plėtotės prisidėjo rabinas Izaokas Lurija ir jo pasekėjai.[2] Anot I. Lurijos, dieviškoji šviesa sefirų pavidalu pasklidusi tuštumoje, o iš šių sefirų švytėjimo suformuotas Adomas Kadmonas – pirmasis, „kosminis״ žmogus.[3] Adomas Kadmonas suprantamas kaip ontologiškai būtina grandis tarp jokiomis savybėmis neapibūdinamo ir neapibrėžiamo Dievo beribiškumo ir jo sukurtų pavidalų įvairovės.[1]
Teigiama, kad Adomo Kadmono idėja turėjo įtakos rusų visuotinybės filosofijos vystymuisi.[2]
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Problemos, 46–48 leidimai, Mintis, 1994, p. 136.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Antanas Andrijauskas. Žydų kultūra: istorija ir dabartis. Kronta, 2009, p. 133.
- ↑ Antanas Andrijauskas. Žydų kultūra: istorija ir dabartis. Kronta, 2009, p. 82.
