DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Po
tarpukario Kauną šlaistosi jaunuolis Adomas – besiglaudžiantis senoje
baržoje, neprivalgantis, besiklausantis jos keistuolio kapitono skeptiškų fantazijų.
Kartą per atsitiktinumą Adomui pavyksta įsidarbinti pasiuntinuku emigracijos biure „Alfa“. Vaikinui nesvarbios biuro viršininko Dausos, jo bendrininko, praminto „Amerikonu“, suktybės, jis turi duonos kąsnį ir svajoja išvažiuoti drauge su pamilta mergina Liuce į kokį egzotišką užjūrio miestą. Bet Liucė patinka ir pagyvenusiam „Amerikonui“, ketinančiam jai užrašyti savo restoraną, ir Dausai, kuris, palikęs biurą, aibes skolų ir potencialių emigrantų, neria su nesusivokiančia mergina į užsienį.
Kapitonas irgi įsipainiojo į aferą su baržos draudimu, ir pats padėjo galvą Nemuno dugne. Nelaimėlis Adomas lieka tarsi išeities taške: šįsyk jį dar priglaus šlubis uosto sargas, bet šiaip jau herojaus ateitis – visai miglota.[1]
