Alhasanas ben Kanunas (arba Hasanas II arab.: الحسن بن كنون m. 985 m. Kordoboje, Ispanija) – tryliktasis ir paskutinis Idrisidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 954 m. iki 974 m.
Alhasanas ben Kanunas buvo Alkasimo Kanumo sūnus, Abul Ališahmado brolis. Valdymo metais pasivadino Hasanu II.
Istorija
959 m. Fatimidų karvedys Ziri (Ziri ibn Manad) puolė Fesą ir nukariavo visą tolimąjį Magrebą, išskyrus Seutą ir Tanžerą. Paskutinis Idrisidų dinastijos sultonas Hasanas II buvo priverstas vėl pereiti į Fatimidų pusę. Tuo pasipiktino Omejadai, kurie 972 m. pradėjo prieš jį karą. Pirmas ispanų puolimas buvo atremtas, bet 974 m., antro puolimo metu, Hasanas II pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Kordobą. Po kelerių metų jis atgavo laisvę ir kurį laiką gyveno Kaire. 984 m. palaikomas Tuniso Ziridų dinastijos Alhasanas ben Kanunas pabandė Maroke sukelti sukilimą prieš Omejadus, bet vėl pateko į nelaisvę. 985 m. Kordoboje Hasanui II buvo įvykdyta mirties bausmė nukertant galvą.
Seutą ir Tanžerą dar kurį laiką valdė nuo Omejadų priklausoma Idrisidų dinastijos šaka, prasidėjusi nuo Idris II sūnaus Umaro. 1010 m. jie įsikūrė Malagoje ir 1016 m. tapo gerai žinomos Ispanijos istorijoje Hamudidų dinastijos pradininkais.
Nuorodos
