Aloyzas Liudvikas Kapelis (lot. Alosius Ludovicus Cappelli, it. Aloisio Luigi Capelli; g. 1776 m. Italijoje – 1838 m.) – italų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, kanonistas ir civilistas, baudžiamosios teisės mokslo ir dėstymo Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto profesorius.
Mokslinė, pedagoginė veikla
Aloyzas Liudvikas Kapelis studijavo civilinę bei kanonų teisę Italijoje, apgynė disertaciją, abiejų teisių (civilinės ir kanonų teisės) daktaras.
1804 m. pakviestas į VU Civilinės ir baudžiamosios teisės katedrą užimti ordinarinio profesoriaus pareigas. VU taryba išrinko Aloyzą Liudviką Kapelį dėstyti Vilniaus universitete baudžiamąją teisę. Nuo 1805 m. Aloyzas Liudvikas Kapelis Vilniaus imperatoriškajame universitete dėstė civilinę ir baudžiamąją teisę [1], Teologijos skyriuje – kanonų teisę. Nuo 1813 m. – ir Kanonų teisės katedros vedėjas. Paskaitas dėstė lotynų kalba. Nuo 1827 m. iki VU uždarymo 1832 m. VU Retorikos fakulteto dekanas. Po to toliau dėstė kanonų teisę Vilniaus Romos katalikų kunigų seminarijoje. Talentingas dėstytojas pritraukdavo universiteto jaunimą savo liberalia tuo laikmečiu „kryptimi“. Metropolitas Josifas Semaško savo užrašuose teigė, kad Kapelis savo paskaitose „sistemiškai ir su kažkokiu pasitenkinimu griežė per dantį Romos katalikų dvasininkus, ypač turtingus prelatus, dėl jų piktnaudžiavimų“[2].
Dziennik Wileński leidinyje išspausdino viešą paskaitą iš kanonų teisės srities, taip pat keletą knygų ir brošiūrų iš civlinės ir baudžiamosios teisės bei italų literatūros (kurią taip pat dėstė VU) lotynų ir italų kalbomis. Savo darbuose „Apie kanonų teisės šaltinius ir pagrindus“ (O środkach i zasadach prawa kanonicznego… Wilno, 1815), „Apie romėnų teisės dėstymą“ (De l'enseignement du droit romain… Wilno, 1827) kritiškai vertino romėnų ir viduramžių baudžiamąją teisę; kanonų teisę apibrėžė kaip Bažnyčios normų visumą tikintiesiems. Siekdamas pagerinti Kanonų teisės kurso kokybę, A. L. Kapelis parengė ir išleido vadovėlį (Manuale juris canonici… in usum auditorium… Vilna, 1819)[3].
Mokslinių interesų sritys – teisės istorija ir šaltinotyra[4].
Šaltiniai
