Altarija

Kitos reikšmės – Altarija (reikšmės).

Altarija – kunigo altaristos, nebegalinčio dirbti pastoracinio darbo ir gyvenančio „iš altoriaus“, t. y. iš tikinčiųjų aukų už religinius patarnavimus, namai, ūkis.^{[1] [2]} Altarijos buvo steigiamos vietos klebono rūpesčiu, jas taip pat galėjo įkurti ir aprūpinti, išlaikyti turtingi bažnyčios rėmėjai.

• Kalnų parkas
• Dusetų altarija – 1767 m. įsteigta altarija, kuriai (fundatorė Bogumila Berkaitė Podbereckienė) pastatytas medinis namas.
• Pabaisko altarija
• Skuodo altarija
• Žarėnų altarija
• Šiluvos altarija – įkūrė Jonas Smolka-Kazakevičius.
• Žeimių altarija
• Kražių altarija
• Šeduvos altarija – įsteigta 1658 m. įsteigiant 1662 m. Žemaičių scholastiko prelatūrą ir liudijant 1663 m. kan. dr. Jokūbo Stancikevičiaus testamentą.
• Platelių altarija
• Kernavės altarija

• Šiluvos altarija (1934 m. nuotrauka)

Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.