Antverpenas – antrasis pagal dydį miestas Belgijoje, didžiausias Flandrijos regiono miestas. Tai pagrindinis šalies verslo centras, vienas didžiausių uostų pasaulyje (netoli Šiaurės jūros). Didelis prekybos, finansų ir pramonės centras. Išvystyta mašinų, spalvotosios metalurgijos, chemijos, naftos, brangakmenių pramonė. Yra dailės menų ir istorijos muziejai, zoologijos sodas. Tarp miesto įžymybių – vėlyvosios gotikos katedra (XIV–XVII a.), pilis (perstatyta XVI a.), Rubenso namas.
Istorija
Osias Beert Vyresnysis iš Antverpeno. Patiekalai su austrėmis, vaisiais ir vynu, apie 1620/1625 m.Antverpeno nusiaubimas 1576 m., kuriame žuvo 7000 žmonių.
Pagal vietinę legendą Antverpeno pavadinimas kilęs nuo milžino Antigoon, kuris gyveno prie Šeldės. Jis ėmė mokestį iš praplaukiančių valtininkų, o nesutikusiems mokėti nukirsdavo ranką ir įmesdavo į upę[1] Galiausiai milžiną nužudė herojus Silvius Brabo, nukirto jam rankas ir įmetė į upę. Iš olandų hand werpen (mesti rankas) kilo Antwerpen. Ilgalaikė teorija kildina miesto pavadinimą iš romėnų laikų lotyniškos frazės antverpia. Ši frazė reiškia žemę atsiradusią iš nuosėdų upės vingio vidinėje pusėje. Šeldės vaga prieš pusatro tūkstančio metų buvo kitur nei dabar. Senvagė yra apytiksliai pietinio aplinkelio vietoje, o miestas - buvusioje kilpoje. Daug istorikų mano, kad Anverpia nebuvo didelis miestas, greičiau postas su brasta.
Manoma, kad miestas prasidėjo kaip galų-romėnų gyvenvietė. Kasinėjant seniausią miesto dalį prie upės 1952–1961 m. rasta puodų ir stiklo šukių iš II-III a. Antverpenas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose IV a. Tuo metu jį buvo apgyvendinę frankai.[2]Merovingų laikų Antverpeną pakrikštijo Šv. Amandas VII a. Šeldė tapo Šventosios Romos imperijos siena X a. Imperatorius Otonas II Antverpeną padarė margriavatu 980 m., nes jis buvo Flandrijos grafystės pasienyje.
Godfridas Bulonietis, žymiausias Pirmojo kryžiaus žygio (1096-1099 m.) vadas, buvo Antverpeno margrafas 1076-1100 m., nors vėliau tapo Žemutinės Lotaringijos kunigaikščiu (1087-1100 m.). Antverpene buvo apsistojęs Anglijos karalius Eduardas III kai dėrėjosi su flamandų politiku Jacob van Artevelde.
Smėliui užnešus Zviną Briugė nusmuko, o Antverpenas, priklausęs Brabanto kunigaikštystei iškilo. XV a. pabaigoje užsienio prekybos namai persikėlė iš Briugės į Antverpeną. Miestas tapo Europos cukraus, kuris buvo importuojamas iš Portugalijos ir Ispanijos, sostine. Čia patraukė vokiečių ir italų cukraus apdirbėjai (jie šalino priemaišas) apie 1550 m., o išgrynintas cukrus buvo gabenamas į Vokietiją, ypač Kelną.[3]
XVI a. Antverpenas buvo svarbiausias prekybos ir paskolų centras Europoje. Antverpeno pinigų skolintojai ir financininkai teikė paskolas visai Europai. Po 1580 m. miesto bankininkystė smuko.
Fernand Braudel teigia, kad Antverpenas tapo "visos tarptautinės ekonomikos centru, tuo Briugė nebuvo net savo galios viršūnėje." Antverpenas buvo turtingiausias miestas Europoje.[4]
↑Donald J. Harreld, "Atlantic Sugar and Antwerp's Trade with Germany in the Sixteenth Century," Journal of Early Modern History, 2003, Vol. 7 Issue 1/2, pp 148–163
.svg)
.svg)
