Arktinė mažoji rasė

Arktinė mažoji rasė (rus. арктическая малая раса) – šiaurinės Azijos mongolidų antropologinė mažoji rasė. Kiti pavadinimai – arktinis antropologinis tipas, eskimų rasė.

Šio tipo žmonės gyvena nuo Verchojansko kalnagūbrio vakaruose iki Grenlandijos, pietinė riba – ties 60° šiaurės platumos.

Šio tipo žmonių daug yra eskimų, čiukčių, koriakų, indėnų tarpe.

Šio mažosios rasės atstovams būdinga:

• oda – tamsesnė negu Šiaurės Azijos mažosios rasės
• akys – tamsios
  • epikantą turi nuo 30 iki 50 % atstovų
• plaukai:
  • tamsūs,
  • tiesūs, kieti
• tretinis kūno plaukuotumas – silpnas
• galva -
  • veidas ne toks plokščias kaip Šiaurės Azijos mažosios rasės, labiau prognatiškas. Veido forma dažnai pentagoniška, nes atstumas tarp žandikaulių kampų didelis
  • nosis silpnai atsikišusi.
• ūgis mažesnis nei vidutinis
  • skeletas labai išvystytas, o poodinis riebalų sluoksnis menkas (tuo skiriasi nuo kitų mongolidų rasių)
  • kojų o – iškas išlenktumas silpnas

• 
  Eskimų vaikai braido Beringo Jūroje (1906 m.)
• 
  Čiukčis
• 
  Eskimė (1907)

• Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
• § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)