Budinai (sen. gr. Βουδίνοι = Boudínoi) – senovės Europos tauta, minima Herodoto, gyvenusi Dono aukštupio regione. Pasak istoriko, tauta buvusi gausi ir didelė, o jos žmonės – mėlynakiai ir rudaplaukiai. Jų žemėje buvusi medinė tvirtovė Gelonas (graikų gelonų kolonija, nes Herodotas mini, kad ten buvę graikų dievų šventyklų, švęstos bakchanalijos). Rašoma, kad buvę klajokliai, mitę kankorėžiais, tarp miškų telkšančiame ežere gaudę ūdras, bebrus bei dar kažkokius autoriui nežinomus žvėris.[1]. VI a. pr. m. e. su skitais dalyvavo kare prieš persus. Vėliau budinus mini ir Ptolemėjus.
Budinai buvo siejami su Juchnovo kultūra, kuri siejama su baltais arba slavais[2]. Taip pat būta bandymų su budinais sieti finougrus.[3][4][5]
Šaltiniai
- ↑ Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai,I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 124 psl.
- ↑ http://www.heyday.ru/article/ladyday/blagoveqenckaa_gora.htm[neveikianti nuoroda]
- ↑ Chisholm, Hugh, ed. (1911). Budini, Encyclopædia Britannica. Vol. 4 (11th ed.). Cambridge University Press. p. 751.
- ↑ Péter Hajdú, Finno-Ugrian Languages and Peoples, London 1970, s. 70.
- ↑ Henryk Łowmiański, Studies on the History of Slavdom, Poland and Rus in Middle Age, Poznań 1986, p. 25.
