Burgundija (pranc. Bourgogne) – administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d'Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XV–XVIII a.
Regionas ypač garsėja savo vynais.
Didžiausi miestai
Istorija
Prancūzijos istorinė provincija:
Bourgogne
|
|
|
| Šalis
|
Burgundija
|
| Vėliava
|
|
| Tautos
|
|
| Kalba
|
prancūzų (burgundų d.)
|
| Laikotarpis
|
880-1477 m.
|
| Valstybės
|
Burgundijos k.
|
| Miestai
|
Dižonas
|
|
|
|
Pagrindinis straipsnis – Burgundijos kunigaikštystė.
Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio Burgundijos regiono dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo Burgundų karalystė, vėliau regioną valdė Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei, kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su Prancūzijos karaliais (iš pradžių Kapetingais, vėliau Valua), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIV–XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir Nyderlandai, Belgija, Lotaringija, Franš Komtė. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.
Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. Nansi mūšiu. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki 1790 m., kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.
.svg)
