Graikų mitologijoje Cheironas arba Chironas – kentauras, dievo Krono ir okeanidės Filiros sūnus. Jis buvo Okirhojės tėvas su nimfa Charklio, gyveno Peliono (Pelijo) kalne.
Cheironas gimė pusiau arklys, pusiau žmogus, kadangi Kronas buvo įgavęs arklio pavidalą (slėpėsi nuo Rėjos) mylėdamasis su Filira. Todėl jo kilmė yra skirtinga nei kitų kentaurų. Cheirono vardas siejamas su nagingumu graikiškas žodis „cheir“ reiškia „ranka“. Pagal kelis šaltinius manoma, kad Cheironas iš pradžių buvo tesališkas dievas, vėliau įlietas į graikų panteoną kaip kentauras.
Cheironas buvo išmintingas ir geras didvyrių mokytojas. Jo mokiniai buvo Tesėjas, Jasonas, Dioskūrai, Achilas, Asklepijas, kurį išmokė gydymo meno. Jis sugebėjo atskleisti žmonių potencialą ir likimą. Kai kentaurai gerdami ir besilinksmindami išsinaikino, Cheironas liko paskutinis kentauras. Jis buvo nemirtingas, kadangi buvo Krono sūnus. Kai lapitai nuvijo Cheironą nuo Peliono kalno, jis apsigyveno netoli Makalėjo iškyšulio. Cheironą netyčia sužeidė Lernos hidros nuodais ištepta Heraklio strėlė. Kentėdamas nuo negyjančios žaizdos, nemirtingasis Cheironas norėjo numirti, todėl paprašė Dzeusą išlaisvinti Prometėją, o už tai atsisakė savo nemirtingumo. Po mirtiės tapo Šaulio žvaigždynu.
Cheirono darbai
Pamokė Pelėją, kaip sutramdyti Tetidę, kuri nuolat keitė pavidalą ir nenorėjo tapti jo žmona.
- Padovonojo Pelėjui garsiąją ietį, išdrožtą iš uosio, augusio ant Peliono kalno.
- Išgelbėjo Pelėjo gyvybę, kai Akastas mėgino jį užmušti. Akastas paėmė Pelėjo kardą, taip palikęs jį beginklį mirti miške, gyvenamame laukinių kentaurų. Cheironas atgavo Pelėjui kardą.
- Paaukojo savo gyvybę, kad išgelbėtų Prometėją.
