Dmitrijus Olderoggė (rus. Дмитрий Алексеевич Ольдерогге, moksl. transliteracija Dmitrij Aleksejevič Olderogė; g. 1903 m. gegužės 6 d., senuoju kalendoriumi balandžio 23 d. Vilniuje, tuometinėje Rusijos Imperijoje – m. 1987 m. balandžio 30 d. Leningrade, SSRS) – vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas (1960 m.).
Tėvas, Rusijos armijos pulkininkas, buvo kilęs iš senos kilmingos Šlėzvigo-Holšteino bajorų giminės, kurios nariai tris šimtus metų tarnavo Rusijos valstybei. Sūnui suėjus trejiems metams, šeima pervažiavo į Sankt Peterburgą, kur vėliau Dmitrijus mokėsi Kadetų korpuse, tarnavo Raudonojoje armijoje. Iš armijos gavęs siuntimą, studijavo Petrogrado universitete, kurį baigė 1925 metais. Pasirinkęs mokslininko kelią, dirbo Leningrado antropologijos ir etnografijos muziejuje ir specializavosi egiptologijoje. 1927–1928 metais stažavosi Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Grįžęs dėsto įvairiose Leningrado aukštosiose mokyklose Afrikos kalbas ir etnografiją, paskiriamas Leningrado antropologijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. Istorijos mokslų kandidato disertaciją apsigynė 1935 m., o 1945 metais tapo etnografijos mokslu daktaras. Nuo 1946 m. iki gyvenimo pabaigos vadovavo Leningrado universiteto Afrikanistikos katedrai, profesorius. Vienas iš nedaugelio sovietinių mokslininkų, kurie dalyvavo įvairiose tyriamosiose ekspedicijose Afrikoje, po Antrojo pasaulinio karo kelis kartus buvo išvažiavęs dirbti į Egiptą (1957–1958 m.), Malį (1961 ir 1963-64), Senegalą ir Sudaną (1961).
Svarbiausi darbai skirti Afrikos tautų kultūrų ir kalbų giminystės ryšiams, socialinės sanklodos problemoms. Kartu su Ivanu Potechinu (1903–1964) išleido fundamentalų veikalą „Afrikos tautos: praeitis ir dabartis“. (Maskva, 1954 m.).
Nuorodos
