Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Dubstep – elektroninės šokių muzikos žanras, kilęs iš Londono, UK garage stiliaus.[1]Žanro pavadinimą sugalvojo kompanija „Ammunition Promotions“. Muzikiniu atžvilgiu dubstep išsiskiria niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas. Kamerinėje aplinkoje dubstep pradėjo plisti 2005 m. pabaigoje – 2006 m. pradžioje, o netrukus ir internete, kur intensyviai kūrėsi dubstep internetiniai forumai. Per muzikos atsisiuntimus bei tinklaraščius, kaip antai gutterbreakz, dubstep prigijo ir platesnėse masėse. Taip pat šį žanrą palaikė avangardinis muzikos žurnalas „The Wire“ bei publikacijos muzikos svetainėje „Pitchfork Media“. Susidomėjimas šiuo žanru dar labiau išaugo po to, kai BBC Radio 1 diskžokėja Marija Ana Hobs (Mary Anne Hobbs) pradėjo populiarinti jį, 2006 m. sausį paleidusi radijo laidą, kuri vadinosi „Dubstep Warz“ (liet. Dubstep karai).
Aprašymas
Ankstyvasis dubstep buvo daugiau eksperimentinis UK garage mėginimas integruoti tam tikrus subžanrus (tokius kaip grime) į Pietų Londone paplitusį 2-step „du žingsniai“. Dubstep žanro pagrindas paprastai yra instrumentinis. Kaip ir anksčiau minėtas UK garage hibridas grime [gaim], dubstep ne retai yra „tamsios“ nuotaikos; dažniausiai garso takeliai naudoja minorinį raktą ir disonansą.
Kitas dažnai sutinkamas, išskirtinis dubstep bruožas – pavienių garsų, populiarių muzikos pavyzdžių vartojimas, retas ritmas bei visur esantis žemi dažniai (žemiau 90Hz). Daugumos autorių kūriniuose, žinoma, pasitaiko ir kitų stilių – techno, reggae, klasikinės muzikos – įtakos.
Ritmas
Dubstep ritmassinkopinis, šokinėjantis. Tempo diapazonas beveik visada išlieka toks pats – tarp 138bpm ir 142bpm. Tipiškas dubstep ritmas yra visiškai priešingas septintame dešimtmetyje suformuotam ritmo šablonui – 4/4 (four – to – the floor) – turinčiam įtakos daugeliui muzikos rūšių, tarp jų ir elektroninei. Vietoje to, dubstep atlikėjai yra linkę viską „suplakti“; sukuriamas šablonas, kurio tempas gali būti perpus lėtesnis nei kūrinio visumos. Iliuzija, kad kūrinio tempas yra perpus ilgesnis, atsiranda naudojant įvairius, skirtingų muzikinių parametrų elementus. Sakykim žemų dažnių liniją („bassline“ – angl.)
Žemi dažniai ir plokštelės atsukimas
Daugelis dubstep atlikėjų, kūrinio viduryje naudoja iliuziją, kad jis jau baigėsi, paveldėtą iš drum and bass žanro, bet vietoje to, muzika sugrįžta su dar didesniu trenksmu, sukeldama auditorijai ekstazę. Po tokios savotiškos tylos sugrįžimą palydi vienas iš sub – žanrų.
Plokštelės atsukinėjimas (rewind angl. dar žinomas kaip reload) yra dar viena dubstep diskžokėjų naudojama technika. Sakykim, populiari ir žinoma auditorijai daina, todėl, sistemingai, ją ar tam tikrą jos ištrauką, kartojant, kūrinys įgauna dinamikos, gyvumo. Be to, tai nulemia ir tolimesnį viso kūrinio populiarumą (priklausomai nuo pasirinktos dainos elemento); tokia technika atkeliavo iš dub reggae žanro, kuris naudojamas UK garage ir „Jungle nights“.
Struktūra
Pirmieji dubstep įrašai savo struktūrą paveldėjo iš drum and bass: įžanga, pagrindinė sekcija, kuriai būdingi tylos momentai, vidurinė dalis, vėliau vėl pagrindinė dalis su jai būdingais tylos momentais, ir pabaiga (intro, main section, middle section, main section, outro angl.). Tai gana pastovi struktūra, kuri retai kada kinta.
Žinoma, dabartinis dubstep gerokai skiriasi nuo savo pirmtako. Nors struktūra yra pastovi, visada atsiranda variacijų, kurios po truputį keičia nusistovėjusias normas.
