Emilis Melderis (latv. Emīls Melderis, iki 1922 m. Jēkabs Emīlis Millers, 1889 m. gegužės 27 d. Rencėnos, Valmieros apskritis – 1979 m. balandžio 29 d. Ryga) – latvių skulptorius.
Biografija
1908–1909 m. mokėsi B. Blumo dailės studijoje Rygoje, 1909–1915 m. tobulinosi Sankt Peterburge, 1924–1925 m. Paryžiuje. 1920–1938 m. priklausė Rygos dailininkų modernistų grupuotei. Bendravo su K. Zale, M. Liepinia-Skulme. Nuo 1940 m. Latvijos dailės akademijos dėstytojas, nuo 1947 m. profesorius.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė kubistinių skulptūrinių portretų (Pavelas Ruozytis, 1921 m.), vėlesniuoju – buitinės tematikos skulptūrų („Sėdintis berniukas“ 1930 m., „Akmenų rinkėjas“ 1936 m.), skulptūrinių portretų („Moteris“, 1927 m., „Leninas“, 1954 m., 1957 m., 1963 m., 1965 m., „Teodoras Zalkalnis“, 1965 m., „Otas Skulmė“, 1967 m.), paminklų („Peteris Stučka“ Rygoje, 1962 m.).[1]
Šaltiniai
