Emilė Elizabetė Dikinson (angl.Emily Elizabeth Dickinson; 1830 m. gruodžio 10 d. Amherste, Masačusetse – 1886 m. gegužės 15 d. ten pat) – JAV poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Per visą gyvenimą ji paskelbė mažiau nei dešimt savo eilėraščių (pagal daugumą šaltinių – nuo 7 iki 10) iš tūkstančio aštuonių šimtų. Netgi išspausdinti eilėraščiai buvo redaguojami, kad jie atitiktų to meto poezijos standartus: pilnas ir beveik neredaguotas jos eilėraščių rinkinys buvo išleistas tik 1955 m. E. Dikinson kūrybai yra būdingas polinkis į misticizmą, gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.[1]
Nors dauguma jos pažįstamu žinojo, kad E. Dikinson rašo eilėraščius, apie daugelį jos kūrinių buvo sužinota tik po autorės mirties, kai jos sesuo Lavinija 1886 m. atrado jos nepublikuotų kūrinių. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jos publikacijos sulaukė neigiamų kritikų vertinimų, tačiau dabar E. Dikinson yra laikoma viena didžiausių amerikiečių poečių.[2]
Biografija
E. Dikinson gimė Naujojoje Anglijoje, puritonų šeimoje, kuri nuo XVII a. gyveno Masačusetse. Tėvas – Edvardas Dikinsonas (1803–1874) – juristas bei politinis veikėjas, motina – Emilė Dikinson (1804–1882). Name, kur gimė Emily Dickinson, dabar yra jos memorialinis muziejus.
Mokėsi Pleasant Street pradinėje mokykloje. 1840 m. ji kartu su seserimi pradėjo lankyti Amhersto akademiją, kur studijavo septynerius metus, praleidusi kelis semestrus dėl ligos.[3] Ji mokėsi anglų bei lotynų kalbų, literatūros, istorijos, botanikos, geologijos, psichologijos ir aritmetikos. Kurį laiką domėjosi religija ir nuolat lankė bažnyčią, tačiau 1852 m. nustojo tai daryti.
E. Dikinson mirė 1886 m. gegužės 15 d.
Astronomijoje
1985 m. jos vardu buvo pavadintas Dikinson krateris Veneroje.[4]
Šaltiniai
↑Emily Dickinson. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio
