Eretrija – Antikinės Graikijos polis vakariniame Eubojos krante, į pietus nuo Chalkidės. Polis buvo už siauro siąsiaurio nuo Atikos. Eretrija buvo svarbus graikų polis VI-V a. pr. m. e. Tačiau jau Antikos laikais prarado savo įtaką. Kasinėjimai prasidėjo apie 1890 m., o nuo 1964 m. juos vykdo Graikijos Archeologinė Tarnyba ir Šveicarų Archeologijos Mokykla Graikijoje. Dabar šalia griuvėsių yra šiuolaikinis graikų miestas tokiu pat pavadinimu.
Nuo archainio iki romėnų laikotarpio
Seniausi radiniai rodo, kad miestas įkurtas IX a. pr. m. e. Jis tikriausiai buvo įkurtas kaip Lefkandžio, buvusio 15 km į vakarus, uostas. Graikiškai ἐρέτης yra irklininkas, tad Eretrija yra "Irklininkų miestas". Miesto gyventojų skaičius ir svarba išaugo po Lefkandžio gaisro 825 m. pr. m. e.
Homeras pirmasis paminėjo Eretriją, teigdamas, kad miestas pasiuntė laivus į Trojos karą. VIII a. pr. m. e. Eretrija ir Chalkidė, konkurentai ir kaimynai buvo klestintys ir turtingi pirklių miestai. Eretrija valdė tokias Egėjo salas kaip Andras, Tenas, Kejas bei turėjo žemių Bojotijoje. Miestas taip pat dalyvavo kolonizacijoje ir su Chalkide įkūrė Pitekosajų ir Kumus Italijoje.
VIII a. pr. m. e. pabaigoje Chalkidė su Eretrija kariavo ilgą karą dėl Lelantino lygumos. Mažai žinoma apie karą, bet aišku, kad Eretrija kartu su Lefkandžiu buvo nugalėti, miestas buvo sugriautas, prarado žemes Bojotijoje ir Egėjo salas. Po to Chalkidė ir Eretrija mažai turėjo įtakos Graikijos politikoje.
Po pralaimėjimo Eretrija tęsė kolonizaciją. Įkūrė miestus šiaurės Egėjuje, Makedonijoje, Italijoje ir Sicilijoje.
Eretrijos gyventojai buvo jonėnai ir naturalūs Atėnų sąjungininkai. Kai Anatolijos jonėnai sukilo prieš persus 499 m. pr. m. e. abu miestai pasiuntė pagalbą. Viena iš priežasčių – Miletas rėmė Eretriją per Lelantino karą. Tad įsiveržęs į Graikiją Darijus I nusprendė nubausti Eretriją. Jo generolas Datis 490 m. pr. m. e. nusiaubė ir sudegino miestą, o jo gyventojus ištrėmė į Mesopotamiją. Apolono šventykla, pastatyta 510 m. pr. m. e., buvo sugriauta persų.
Eretrija buvo greitai atstatyta, o jos 600 hoplitų dalyvavo Platėjos mūšyje. V a. pr. m. e. visa Euboja priklausė Delo sąjungai. Eretrija ir kiti Eubojos miestai sukilo prieš Atėnų savbivalę 446 m. pr. m. e., bet nesėkmingai. Per Peloponeso karą Eretrija buvo Atėnų sąjungininkė prieš Korintą ir Spartą. Bet vėl kilo nepasitenkinimas Atėnais ir po Eretrijos mūšio 411 m. pr. m. e. Eubojos miestai sukilo.
Po pralaimėjimo Spartai 404 m. pr. m. e. Atėnai atsigavo ir vėl užėmė Euboją, kuri buvo svarbus grūdų šaltinis. Po 349 m. pr. m. e. maišto Atėnai nebeatgavo Eretrijos. 343 m. pr. m. e. mieste valdžią gavo Pilypo II sąjungininkai, bet Demosteno vadovaujami Atėnai jį užėmė 341 m. pr. m. e.
Po Cheronėjos mūšio, kuriame makedoniečiai nugalėjo nepriklausomus graikų miestus, Eretrija tapo provincijos miestu. 198 m. pr. m. e. miestą nusiaubė romėnai, o per Mitridato karą 87 m. pr. m. e. jis buvo sugriautas ir galutinai apleistas.
Šių laikų miestas
Šiuolaikinė Eretrija įkurta 1824 m., po Graikijos nepriklausomybės ir yra populiarus pajūrio kurortas. Lefkandžio ir Eretrijos radiniai yra Eretrijos muziejuje. Griuvėsiai yra šiauriniame miesto pakraštyje.
