Etika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Etika – bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija. Filosofijoje etiškas elgesys yra toks, kuris laikomas geru, deramu ar teisingu kito asmens arba aplinkos atžvilgiu. Vakarų tradicijose etika kartais vadinama moralės filosofija. Tai yra viena iš vertybių teorijos (aksiologijos) dalių, kita dalis yra estetika. Aksiologija yra viena iš keturių pagrindinių filosofijos šakų, šalia metafizikos, epistemologijos ir logikos. Terminą „etika“ pirmąkart pavartojo Aristotelis.

Moderniosios eros etines teorijas iš esmės galima suskirstyti į pasekmistines, kaip Džiono Stiuarto Milio ir Džeremio Bentamo utilitarizmo teorijos, bei deontologines, kurias įkūnija Imanuelio Kanto darbai.

Pagrindinės etikos problemos:

• gėrio ir blogio kriterijai,
• laimė,
• gyvenimo prasmės ir žmogaus paskirties problema.

Moralės kalbos problemas nagrinėja metaetika.

Pagrindiniai etikos veikalai:

• Platonas „Valstybė“
• Aristotelis „Nikomacho etika“
• Thomas Hobbes „Leviatanas“
• Benedictus de Spinoza „Etika“
• John Locke „Esė apie tikrąją pilietinės valdžios kilmę“
• Immanuel Kant „Dorovės metafizikos pagrindai“, „Praktinio proto kritika“, „Dorovės metafizika“
• Georg Wilhelm Friedrich Hegel „Teisės filosofijos apmatai“
• Arthur Schopenhauer „Abi pagrindinės etikos problemos“
• Friedrich Nietzsche „Taip kalbėjo Zaratustra“, „Anapus gėrio ir blogio“, „Apie moralės genealogiją“
• Max Weber „Protestantiška etika ir kapitalizmo dvasia“
• George Edward Moore „Etikos principai“ („Principia Ethica“)
• Max Scheler „Formalizmas etikoje ir materialinė vertybių etika“
• Nicolai Hartmann „Etika“
• G.E.M. Anscombe „Intencija“ („Intention“)
• John Rawls „Teisingumo Teorija“ („Theory of Justice“)
• Jurgen Habermas „Komunikatyvas veiksmo teorija“ („Theorie des kommunikativen Handelns“).

Lietuvoje etikos problemos tyrinėjamos Kultūros, filosofijos ir meno instituto Etikos skyriuje, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos ir Filosofijos katedrose.

Iš lietuvių filosofų etikos klausimais daugiausiai rašo Jūratė Baranova, Česlovas Kalenda, Nerija Putinaitė, Dalia Marija Stančienė, Jonas Balčius, Loreta Anilionytė, Krescencijus Stoškus. Bioetikos problemas tyrinėja Eugenijus Gefenas, verslo etikos – Nijolė Vasiljevienė ir Valdas Pruskus. Akademinės etikos problemas bei pažeidimus nagrinėja Vigilijus Sadauskas.