Fenilalaninas (Phe) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose. Jo genetinis kodas (UUU) buvo pirmasis nustatytas genetinis kodas. Kodą nustatė Marshall Nirenberg ir Heinrich Matthaei.[1]
Fenilalaninas yra nepakeičiama aminorūgštis kurią žmogus turi gauti su maistu. Jei visiškai negaunama tirozino, žmogui per dieną reikia apie 42 mg fenilalanino, kiekvienam kūno kilogramui. Tačiau vartojant pakankamai tirozino, jis gali pakeisti iki 78 % gaunamo fenilalanino. Optimalus fenilalanino ir tirozino santykis yra apie 60:40.[2]
Daug fenilalanino yra įvairiame baltymingame maiste: piene, kiaušiniuose, mėsoje. Taip pat fenilalanino turi plačiai naudojamas dirbtinis saldiklis aspartamas. Sveikam žmogui tai įprastai nekelio jokio pavojaus. Tačiau labai didelės aspartamo dozės visgi gali pavojingai padidinti fenilalanino koncentraciją smegenyse.[3]
Fenilketonurija – įgimta genetinė liga, kuomet trūksta fenilalaniną skaidančio fermento. Ši liga sukelia fizinius ir psichinius vystymosi sutrikimus. Anksti nustačius, ligai išvengti pakanka tiesiog vartoti mažai fenilalanino ar tiesiog baltymų turintį maistą, taip palaikant fenilalanino koncentraciją kraujuje saugiose ribose. Tačiau šios dietos reikia laikytis visą gyvenimą.[4]
Šaltiniai
- ↑ Breaking the code. DNA Learning Center des Cold Spring Harbor Laboratory, abgerufen am 25. November 2013.
- ↑ Pencharz, P. B., Hsu, J. W., & Ball, R. O. (2007). Aromatic amino acid requirements in healthy human subjects. The Journal of nutrition, 137(6 Suppl 1), 1576S–1598S. https://doi.org/10.1093/jn/137.6.1576S
- ↑ Zeratsky, Katherine. „Phenylalanine in diet soda: Is it harmful?“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 30 April 2019.
- ↑ Giovannini, M., Verduci, E., Salvatici, E., Paci, S., & Riva, E. (2012). Phenylketonuria: nutritional advances and challenges. Nutrition & metabolism, 9(1), 7. https://doi.org/10.1186/1743-7075-9-7
