Ryšys tarp Galijos ir gaidžio kaip simbolio aiškinamas tuo, kad Senovės Romoje gaidys (lot.gallus) buvo laikomas kovingumo, peštukiškumo simboliu. Tuo tarpu lot.galli reiškė 'galus' - keltų genčių grupę, kuri ilgai priešinosi romėnų užkariavimams. Taip atsirado asociacija tarp paukščio gaidžio ir keltų galų, kuris vėliau virto ryšiu tarp gaidžio simbolio ir prancūzų.
Prancūzijos Didžiosios revoliucijos laikais gaidys buvo tapęs Prancūzijos respublikos simboliu, jį imta vaizduoti ant karinių vėliavų. Imperatoriumi tapęs Napoleonas gaidį kaip karinę emblemą pakeitė ereliu, kuris yra tipiškas imperijos simbolis. Vėliau gaidys į oficialią Prancūzijos valstybės simboliką nebepateko, bet liko neoficialiu Prancūzijos simboliu. Gaidys kaip Prancūzijos simbolis naudojamas politinėse karikatūrose.
Kenijos herbe pavaizduotas gaidys yra nacionalinio atgimimo ir budrumo simbolis. Jis pavaizduotas su pakelta koja, laikančia kirvį, tai rodo, kad jis pasiruošęs kovai. Tai siejama su praeities kovomis už Kenijos išsivadavimą iš kolonijinės priklausomybės ir egzistuojančiais nesutarimais dėl pasienio teritorijų.
Neheraldinė simbolika
Benino karalystės folklore, buityje ir dvaro gyvenime gaidys buvo tiek aukojamas gyvūnas, tiek simbolis, reiškęs nugalėtoją, kiemo lyderį, šnipą. Gaidžio dalys būdavo naudojamos magiškose priemonėse nuo nuodų. Žodžiu gaidys vadindavo Benino karaliaus vyriausią žmoną, kuri prižiūrėdavo kitas moteris. Patarlėse ir ritualuose minimi gaidžiai kaip dominavimo simbolis. Spėjama, kad gaidžių figūros puošdavo šventyklas, pašvęstas karalienėms motinoms ar toms karalienėms motinoms, kurios anksčiau buvo vyriausios karaliaus žmonos.