„Mucijus Scevola“. Lui Pjero Deseno skulptūra. Luvras
Gajus Mucijus Scevola (lot.Gaius Mucius Scaevola) – legendinis romėnų didvyris romėnų karų su etruskais laikotarpiu.
Jaunas aristokratas iš Mucijų giminės, pirmas žinomas jos atstovas. 509 m. pr. m. e. etruskų karaliui Porsenai apgulus Romą, Scevola įsibrovė į jo stovyklą, ketindamas jį nužudyti, tačiau per klaidą užmušė panašiai apsirengusį karaliaus raštininką. Tada jis įkišo savo dešinę ranką į ugnį ir laikė tol, kol ji apanglėjo. Egzistuoja skirtingos Tito Livijaus ir Aurelijaus Viktoro versijos apie tai, kodėl Scevola taip pasielgė. Anot Livijaus, Scevola taip atsakė į Porsenos grasinimus kankinimais ir mirtimi, norėdamas parodyti, kad neturi ko bijoti.[1] Aurelijus Viktoras rašo, jog Scevola tokiu būdu nubaudė save už savo klaidą.[2] Po šio įvykio Porsena paleido Scevolą ir atsitraukė nuo Romos. Nuo to laiko Gajui Mucijui buvo suteiktas Scevolos prievardis, reiškiantis kairiarankį. Manoma, jog iki tol Mucijus turėjo Kordo prievardį.
Senatas Mucijui Scevolai dešiniajame Tiberio krante suteikė dirbamos žemės, kurios vėliau pradėtos vadinti Mucijaus pievomis.
