Gazalis arba Algazelis (lot. Algazel), tikras vardas – Abu Hamidas Muhamadas ibn Muhamadas Gazalis (pers. ابو حامد محمد ابن محمد غزالی = Abū Ḥāmed Muḥammad ibn Muḥammad Ghazālī; 1057 m. liepos 5 d. – 1111 m. gruodžio 19 d. ) – persų kilmės islamo filosofas, teologas, sufijus. Daug prisidėjo prie sufizmo idėjų plėtojimo ir jų susiejimo su pagrindine islamo teologija.
Gazalis studijavo teologiją ir filosofiją Bagdado ir Nišapuro universitetuose, vadovavo Bagdado aukštajai mokyklai. Pradžioje pritarė Alfarabijaus ir Avicenos intelekto teorijai, reiškinių priežastingumui. Vėliau šių pažiūrų atsisakė, ryšį tarp reiškinių aiškino Dievo valia. Pasisakė prieš filosofinį Dievo pažinimą, kuris, pasak Gazalio, yra ribotas. Teigė, kad Dievą pažinti galima tik intuityviai, esant dvasinės ekstazės būsenoje[1]. Neigiamai vertino Aristotelio ir Platono filosofiją kaip bedievišką, ir netinkamą islamui. Tačiau Gazalis palaikė mokslinio, matematinio pasaulio reiškinių pažinimo teoriją.
Kūryba
Gazalis parašė apie 70 kūrinių, filosofiškai ir teologiškai nagrinėjančių būties aspektus. Svarbiausi veikalai:
- Filosofų tikslai (Tahāfut al-Falāsifaʰ)
- Filosofų paneigimas
- Teologijos atgimimas
- Saugantis nuo suklydimų (Al-munqidh min al-ḍalāl) – autobiografija.
Šaltiniai
Nuorodos
