Grafas (vok. Graf) – kilmingųjų titulas, žymintis rangą žemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).[1] Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais (VI–VIII a.) grafas buvo valstybės pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią tam tikroje srityje. Feodalizmo išsivystymo laikais – feodalo titulas, atitinkantis kunigaikščio rangą, grafystės valdovas. Vėlyvojo feodalizmo laikais bajorų (dvarininkų) luomo paveldimas titulas.
Vokietijoje
Grafo titulas ypač paplito viduramžiais Vokietijoje, kur atsirado nemažai titulų, besibaigiančių -graf:
Grafo titulą suteikdavo Šventosios Romos imperijos imperatorius. XVI a. grafo garbės titulas suteikiamas užsieniečiams bajorams.
Nuo 1919 m., panaikinus Vokietijos imperiją ir paskelbus respubliką, grafo titulas liko garbės titulu. Jis įrašomas jį turinčio asmens dokumentuose, o valstybės tarnautojai privalo kreiptis į asmenį nurodydami titulą.
Rusijoje
Grafo titulą Rusijoje įvedė Petras I.[1] Pirmajam 1706 m. šis titulas suteiktas Šeremetjevui. XIX a. pabaigoje Rusijoje buvo apie 300 grafų giminių. Grafo titulą komunistinė Rusijos valdžia dekretu panaikino 1917 m. lapkričio 11 d.
Lietuvoje
Lietuvoje grafų titulus turėjo Butleriai, Gravrogkai, Tiškevičiai, Komorovskiai, Kosakovskiai, Šilingai, Pacai, Tyzenhauzai, Pliateriai, Pšezdzieckiai.
Už dalyvavimą 1863 m. sukilime daugeliui Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenusių kilmingųjų šeimų titulai buvo atimami arba pažeminami.
Šaltiniai
.svg)