Greta Tunberg gimė 2003 m. sausio 3 d. Stokholme, operos dainininkės Malenos Ernman ir aktoriaus Svantės Tunbergo šeimoje. Tunberg teigė, kad klimato kaita pradėjo domėtis, kai jai buvo maždaug aštuoneri. Būdama vienuolikos susirgo depresija ir nustojo kalbėti. Gydytojai Gretai diagnozavo Aspergerio sindromą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei selektyvų mutizmą. Ji pasakojo, kad ilgą laiką kentė klasės draugų patyčias, jie juokdavosi iš jos ir šaipydavosi net ir tėvų akivaizdoje.[2] G. Tunberg pripažino, kad anksčiau sutrikimas ją varžė, tačiau dabar teigia, kad net jei kartais dėl savo diagnozės ir yra šiek tiek kitokia „nei įprasta“, savo kitoniškumą ji laiko supergalia.[3]
Aktyvizmas
Mokyklos streikas už klimatą
G. Tunberg priešais Švedijos parlamentą, laikanti plakatą Skolstrejk för klimatet („Mokyklos streikas už klimatą“), Stokholmas, 2018 m. rugpjūtis
2018 m. rugpjūčio 20 d. Greta Tunberg, tada buvusi devintoje klasėje, po karščio bangų ir gaisrų Švedijoje nusprendė nelankyti mokyklos iki 2018 m. rugsėjo 9 d. vykstančių Švedijos visuotinių rinkimų. Užuot ėjusi į mokyklą, tris savaites praleido sėdėdama priešais Švedijos parlamentą su plakatu „Mokyklos streikas už klimatą“ (šved. Skolstrejk för klimatet), taip protestuodama prieš valstybės neveiklumą kovojant su klimato kaita. Tarp jos reikalavimų buvo, kad Švedijos vyriausybė pagal Paryžiaus susitarimą sumažintų anglies dvideginio išmetimą. Rugsėjo 9 d., prieš pat visuotinius rinkimus, paskelbė, kad tęs streiką kiekvieną penktadienį, kol Švedija prisijungs prie Paryžiaus susitarimo. Ji sukūrė šūkį FridaysForFuture („Penktadieniai už ateitį“), kuris sulaukė viso pasaulio dėmesio. G. Tunberg įkvėpė streikuose dalyvauti mokinius iš viso pasaulio.
Iki 2018 m. gruodžio mėn. daugiau nei 20 000 studentų jau buvo surengę streikus mažiausiai 270 miestų. Pasak vieno iš organizatorių, rugsėjo 20–27 d. mokyklų streikuose dėl klimato kaitos dalyvavo daugiau nei keturi milijonai žmonių.[4]
Tunberg pastangas gyrė ir nesustoti ragino Popiežius Pranciškus, palaikymą ir padrąsinimą jai išreiškė ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kurio nuomone „G. Tunberg jau yra viena didžiausių mūsų planetos gynėjų. Suprasdama, kad jos karta patirs stipriausią klimato kaitos smūgį, ji nebijo imtis realių veiksmų“.[5][6]
2019 m. lapkričio 29 d. Greta Tunberg kartu su Luisa Neubauer ir Angela Valenzuela straipsnyje „Why We Strike Again“ teigė, kad „klimato krizė yra ne tik apie aplinką“, dėl ko, jų nuomone, reikia išardyti „kolonijines, rasistines bei patriarchalines engimo sistemas, kurios ją sukūrė ir kursto“.[7]
2019: kelionė į Šiaurės Ameriką
Rugpjūtį anglies dvideginio neišskiriančia jachta „Malizia II“ G. Tunberg išplaukė iš Plimuto (Anglija) į Niujorką, kur ruošėsi dalyvauti Klimato kaitos konferencijoje, JT viršūnių susitikime. Atsisakė skristi į Niujorką lėktuvu dėl oro susisiekimo daromo poveikio aplinkai. Kelionė truko 15 dienų, nuo rugpjūčio 14 iki 28 dienos.
Klimato aktyvistė Greta Tunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime apkaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.[8]„Kai kurie žmonės sako, kad klimato krizę sukūrėme visi, tačiau tai tik dar vienas patogus melas. Kažkas kaltas“, – teigė G. Tunberg. Remdamasi tyrimais ji įrodė, kad tik 100 bendrovių nuo 1988 m. išmetė daugiau kaip 70 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Po žemyną važinėjosi „Tesla“ elektriniu automobiliu, kurį jai paskolino aktorius ir buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris.[9]
G. Tunberg lapkričio 13 dieną iš HamptonoVirdžinijoje išplaukė atgal į Europą 14 m ilgio katamaranu „La Vagabonde“. Gruodžio 3 dieną pasiekė Lisabonos krantus.[10] Iš Lisabonos naktiniu traukiniu pasiekė Madridą, kur dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje. Konferencijoje susirinkusius pasaulio šalių lyderius paragino skubiai imtis veiksmų kovoje su klimato kaita. Pasak jos, delsti nebegalima, nes „žmonės miršta“. Taip pat pridūrė „Streikuojame jau daugiau nei metus ir iš esmės nieko neįvyko. Galingieji vis dar ignoruoja klimato krizę“.[11]
Kalbos
G. Tunberg kalba 2019 m. rugsėjo 27 d. eitynėse už klimatą, Monrealis, Kanada
2019 m. rugsėjo 23 d. JT viršūnių susitikime G. Tunberg kreipėsi į pasaulio lyderius: „Visa tai yra neteisinga. Manęs čia neturėtų būti. Aš turėčiau sugrįžti į mokyklą, esančią kitoje vandenyno pusėje. Jūs ateinate pas mus, jaunus žmones, ieškodami vilties. Kaip jūs drįstate? Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę, nors aš esu viena iš laimingųjų. Žmonės kenčia, miršta, griūna ištisos ekologinės sistemos“.[12]
Gruodžio 12-13 d. Greta Tunberg dalyvavo Pasaulio klimato konferencijoje Madride ir savo kalboje, pagrįstoje moksliniais duomenimis apie CO2 emisijas ir klimato šilimą, pateikė faktus dėl padarinių, jei nebus pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai – klimato šilimą apriboti iki 1,5 laipsnio. „Svarbi kiekviena laipsnio dalelė“, – pabrėžė G. Tunberg. Ji taip pat kritikavo pasiturinčių šalių vyriausybes dėl jų neveiklumo kovojant su klimato kaita, ir ir pavadino jų pastangas „klaidinamomis“.[13]
2019 m. gegužės mėn. G. Tunberg išleido savo kalbų rinkinį apie klimatą No One Is Too Small to Make a Difference (liet. „Niekas nėra per mažas pakeisti padėtį“).
Asmeninis gyvenimas
G. Tunberg šeima įsirengė saulės jėgainę ir pradėjo auginti daržoves savo žemėje už Stokholmo miesto ribų. Šeima turi elektromobilį, kurį naudoja tik esant būtinybei. Visa šeima yra veganai. Mažindama išmetamo anglies dvideginio kiekį visa šeima nustojo skraidyti lėktuvais. Dėl šios priežasties Gretos motina, atstovavusi Švedijai 2009 m. „Eurovizijoje“, atsisakė tarptautinių pasirodymų.
Apdovanojimai
2018 m. gruodžio 10 d. žurnalas „Time“ G. Tunberg paskelbė vieną iš 25 įtakingiausių 2018 metų paauglių.
2019 m. Jungtinės Karalystės Gamtos istorijos muziejus vabalui (Nelloptodes gretae) suteikė Gretos Tunberg vardą.[14]
2019 m. kovo mėn. menininkas Džodi Tomasas Bristolyje ant sienos nupiešė G. Tunberg freską.[15]
2019 m. kovo mėn. žurnalas „Vice“ išleido 30 minučių dokumentinį filmą „Make the World Greta Again“.
2019 m. rugsėjo mėn. britų žurnalo „Vogue“ viršelyje pasirodė Greta Tunberg (kartu su penkiolika moterų). Viršelį sukūrė kviestinė redaktorė Meghan Markle.
2019 m. rugsėjo 25 d. pelnė Švedijos Teisingo gyvenimo premiją, kuri dažnai laikoma Nobelio premijos alternatyva.[16]
2019 m. kovo 8 d. Greta Tunberg paskelbta Švedijos „Metų moterimi“.[17]
2019 m. spalio 29 d. laimėjo Šiaurės Tarybos aplinkosaugos premiją. Tačiau atsisakė priimti 350 tūkst. Danijos kronų premiją. „Klimato judėjimui nebereikia daugiau apdovanojimų“. Ji taip pat pareiškė, kad pasaulio galingieji klausytųsi mokslo, o ne dalytų premijas.[18]
2019 m. lapkričio 20 d. pelnė tarptautinį vaikų taikos apdovanojimą.[19]
2019 m. lapkritį, vienas didžiausių Jungtinės Karalystės knygynų tinklų „Waterstones“ paskelbė Gretą Tunberg Metų autore už jos pirmąją knygą „Niekas nėra per mažas pakeisti padėtį“.[20]
2019 m. gruodį, žurnalas „Time“ G. Tunberg paskelbė metų žmogumi. Tai jauniausias žmogus, kada nors taip įvertintas šio žurnalo.[21][22]
_(cropped).jpg)
_14.jpg)