Grigalius VIII (Gregorio VIII, gimimo vardas Alberto di Morra, gimė apie 1105 metus, Benevento mieste – mirė 1187 m. gruodžio 17 d. palaidotas Stebuklų aikštėje, Pizoje) – popiežius nuo 1187 m. spalio 25 d. iki mirties (57 dienas).
Biografija
Albertas di Moira gimė apie 1105 metus Benevento mieste didiko šeimoje. Vienuoliu tapo jaunystėje, cistersų ordine Laone arba benediktinu Monte Kasine. Vėliau tapo kanoninės teisės profesoriumi Bolonijoje
1156 m. Popiežius Adrianas IV paskyrė jį Santadriano kardinolu diakonu, 1158 kovo 14 d. San Lorenzo in Lucina bazilikos Romoje kardinolu kunigu. Apie 1160 metus paskirtas Popiežiaus Aleksando III legatu ir išsiųstas kelionėn po Europą mokyti kanoninės teisės. Kelionės metu karūnavo Portugalijos karalių Alfonsą II. 1163 metais popiežiaus siustas pas Frydrichą I Barbarosą su susitaikymo pasiūlymu (Frydrichas I Barbarosa buvo ekskomunikuotas 1160 m.). Taip pat vyko į Angliją tirti Kenterberio arkivyskupo Tomo Beketo žmogžudystės.
1177–1179 tarnavo legatu Italijoje ir 1178 paskirtas Romos Katalikų Bažnyčios kancleriu. Šiose pareigose sudarė Forma Dicendi – oficialių popiežiaus aktų rinkinį, bei unifikavo kitų popiežiaus dokumentų rašimo stilių. Jo garbei toks dokumentų rašymo stilius pavadintas stylus gregorianus.
[1]
Popiežystė
Sekančia dieną po Urbono III mirties Albertas di Moira išrinktas naujuoju popiežiumi, pasirinko Grigalius VIII vardą taip pagerbdamas Grigalijų VII. Įšventintas spalio 25 dieną. Jau anksčiu bendravęs su Frydrichu I Barbarosa pagerino santykius su Šventąją Romos Imperiją.
Sužinojęs apie Jeruzalės kryžiuočių pralaimėjimą Hatino mūšyje Grigalius VIII paskelbė popiežiaus bulę Audita tremendi, kviesdamas surengti Trečiąjį kryžiaus žygį. Prieš pat mirtį keliavo į Pizą norėdamas sutaikyti miestą su Genują, kad abu miestai galėtu paremti kryžiaus žygį savo laivynais. Pakeliui į Pizą buvo sustojąs Lukoje, kur įsakė išmesti antipopiežiaus Viktoro IV kūną iš kapo bažnyčioje.
Mirė 1187 m. gruodžio 17 dieną Pizoje nuo karštinės po 57 popiežystės dienų.
Šaltiniai
- ↑ Philippe Levillain (2002). The Papacy: An Encyclopedia (New York leid.). Routledge. pp. 653.
Nuorodos
