1702 m. paskirtas Karaliaučiaus Frydricho kolegijos direktoriumi; įvedė dėstymą vokiečių kalba, išplėtė jos pastatą. Tris kartus išrinktas Karaliaučiaus universiteto rektoriumi, 10 kartų Teologijos fakulteto dekanu; nuo 1709 m. profesorius. 1715 m. paskirtas Karaliaus rūmų trečiuoju pamokslininku, 1717 m. – konsistorijos tarėju. Frydricho Vilhelmo I įpareigotas 1718 m. parengė Prūsijos mokyklų reformos planą, labai nenaudingą lietuvininkams. Siūlė įvesti privalomą vokiečių kalbą mokyklose ir bažnyčiose, krašte steigti tik vokiečių mokyklas. Krašto vokietinimui pasipriešino lietuviškai mokantys vokiečių kunigai, konsistorija ir Jonas Jokūbas Kvandtas. 1718 m. konsultavo Frydrichą Vilhelmą I dėl Lietuvių kalbos seminaro steigimo Karaliaučiaus universitete; buvo pirmasis jo inspektorius. Vėliau buvo įpareigotas parengti M. Liuterio „Mažąjį katekizmą“ lietuvių kalba, organizavo dvikalbio katekizmo rengimą, parašė jo pratarmę. Atmetus jo pateiktą Prūsijos vokietinimo planą nušalintas ir nuo katekizmo leidybos. Nuo 1721 m. dirbo kunigu Karaliaučiuje, Lyvenikės bažnyčioje.