Herkus Mantas

Herkus Mantas
Prūsų vadas
Paminklas Herkui Mantui Klaipėdoje
Mantai
Mirė	1273 m. rugpjūčio mėn.
Prūsų vadas
Valdė	1260 m. - 1273 m. (~13 metų)

Herkus Mantas (prūs. Erks Mānts; kronikose minimas kaip lot. Henricus Montemin, vok. Henrich Monte, Monts; m. 1273 m. rugpjūčio pabaigoje) – 1260–1274 m. didžiojo prūsų sukilimo žymiausias vadas.

Kilęs iš Notangos žemės, Mantų giminės. Žuvo 1273 m. rugpjūčio pabaigoje, kai kryžiuočiai jį susekė, paėmė nelaisvėn ir nužudė (pakorė).

Prūsijos žemės kronika teigia, kad Herkus Mantas buvo kilęs iš Notangos, vienos iš prūsų žemių. Į prūsų žemes kryžininkai atvyko Mozūrų kunigaikščio Konrado pirmojo kvietimu į Kulmą 1226 m. Kryžiuočius Konradas pasikvietė dėl to, jog jam pačiam atremti prūsų puldinėjimus pasienyje buvo sunku. Būdami pagonys, prūsai puikiai tiko naujam kryžiaus karo taikiniui. Taip prasidėjo šiauriniai kryžiaus karai, kryžiuočiai gavo teisę kolonizuoti baltų žemes prisidengdami krikšto misija.^{[reikalingas šaltinis]}

Dar būdamas vaiku Herkus kryžiuočių buvo paimtas įkaitu ir auklėtas Magdeburge. Ten Herkus Mantas pragyveno apie 10 metų, mokėsi Šv. Jono Krikštytojo ant kalno (St. Johannes der Täufer auf dem Berge) vienuolyne, gavo tiems laikams labai solidų išsilavinimą. Jis greičiausiai buvo pakrikštytas vardu Henricus, bet paleistas suprūsino savo vardą išmesdamas kelias raides.^{[reikalingas šaltinis]} Kadangi buvo mokytas vokiečių karybos meno, Notangos gentys išrinko jį savo karo vadu. Tai, kad paimtas į nelaisvę Herkus Mantas buvo leidžiamas į mokyklą ir bandomas perauklėti greičiausiai reiškia, kad jis buvo iš kilmingos šeimos. Nekilmingi prūsai būdavo krikštijami prievarta ir parduodami į vergiją visoje Europoje.^{[reikalingas šaltinis]}

Didysis prūsų sukilimas prasidėjo 1260 m. rugsėjį, po kryžiuočių pralaimėjimo Durbės mūšyje, ir truko keturiolika metų. Pradžioje Herkų Mantą lydėjo sėkmė: jo vadovaujamos pajėgos nugalėjo kryžiuočius Pokarvio mūšyje 1261 m. sausio 21 d. 1262 m. Herkus Mantas buvo sunkiai sužeistas Karaliaučiaus apgulties metu. Visgi, jis greitai pasveiko ir jau kitais metais surengė žygį į Chelmno (Kulmo) kunigaikštystę su didele kariauna. Grįžtančius iš šio žygio į Notangą prūsus užpuolė priešai (lenkai ir/ar kryžiuočiai?). Sekusio Liubavos mūšio metu ordino magistras, maršalas, 40 kitų riterių ir nežinomas skaičius nekilmingų karių žuvo kaudamiesi su prūsais.

Dėl Herkaus Manto ir kitų vadų sėkmės prūsai atsikovojo dalį savo žemių. Nuo 1263 m. iki 1272 m. kronikos Herkaus Manto nemini. Per tą laiką kryžiuočiai gavo paramos iš popiežiaus ir Vakarų Europos, išmoko efektyviau kovoti su prūsais. Negalėdami užgrobti miestų ir nemokėdami pilių apgulties taktikos, prūsai ėmė pralaimėti. 1272 m. Herkus su nedidele grupe prūsų buvo priverstas atsitraukti į pietų Prūsijos miškus. 1273 m. Herkus Mantas buvo paimtas į nelaisvę ir pakartas. Dar po metų sukilimas buvo numalšintas ir kryžiuočiai gavo progą tolimesniam baltų žemių užkariavimui.^[1]

Herkus Mantas laikomas prūsų ir visų baltų didvyriu ir sektinu pavyzdžiu. Pagrindinė Klaipėdos gatvė vadinama Herkaus Manto vardu. Herkaus Manto gyvenimas ir dramatiškas pasipriešinimas galingesniam varžovui tapo pagrindu daugeliui meno kūrinių:

• Juozas Grušas sukūrė dramą Herkus Mantas, kur jis vaizduojamas kaip romantiškas herojus.
• Lietuvos kino studijoje sukurtas filmas Herkus Mantas. Režisavo Marijonas Giedrys, 1972 m. Šis filmas tapo vienu žiūrimiausių lietuviškų filmų sovietiniu laikotarpiu (1945–1990).^[2]

• Simas Sužiedėlis, Encyclopedia Lituanica, Mantas Herkus, 1970–1978, Juozas Kapočius, III tomas, Boston, Massachusetts, 74-114275, 461–2 psl.

Vikiteka: Herkus Mantas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• „The Prussians“ Archyvuota kopija 2008-02-20 iš Wayback Machine projekto. – Klaipėdos muzikinio teatro opera
• Henry Monte and the Prussian Rising of 1260 Archyvuota kopija 2022-01-26 iš Wayback Machine projekto.