Ilguma (geografinė ilguma) – viena iš Žemės paviršiaus taško geografinių koordinačių, nurodanti, kiek į rytus ar į vakarus nuo pradinio (Grinvičo) dienovidinio nutolęs Žemės paviršiaus taškas.
Geografinė ilguma matuojama laipsniais (taip pat – minutėmis ir sekundėmis). Kinta nuo 0° iki 180°. Yra rytų ir vakarų. Ilguma į rytus nuo pagrindinio meridiano žymima raide E (rytų) ir laikoma teigiama (+), o į vakarus – raide W (vakarų) ir laikoma neigiama (–).[1]
Priešingai nei platuma, kurios vienas laipsnis lygus apie 111 km, ilgumos laipsnio ilgis priklauso nuo platumos ir tiksliai lygus (111.320 + 0.373 sin²φ)cosφ (kilometrų).
Ilgumos nustatymas
Tariamai perpjovus Žemės rutulį plokštuma, einančia per Žemės polius (Š ir P), jos centrą (C) ir tašką (B ar D), kurio geografinę ilgumą reikia nustatyti, gaunama elipsė, einanti per ieškomą tašką ir žemės polius. Tokia elipsės pavidalo kreivė vadinama dienovidiniu.
Sutarta, kad dienovidinis, einantis per Grinvičo astronomijos observatoriją (netoli Londono), laikoma nuliniu (pradiniu) dienovidiniu ir jam suteikta 0° ilguma.
Kampas (α) tarp bet kurio dienovidinio ir pradinio dienovidinio, matuojamas ties Žemės pusiauju, kurio viršūnėje yra žemės centras (kampas BCD) yra vadinamas geografine ilguma.
Geografinė ilguma nebūna didesnė nei 180°, todėl buvo įvestos sąvokos rytų ilguma ir vakarų ilguma. Jei per ieškomą tašką išvestas dienovidinio kampas su pradiniu dienovidiniu yra ne daugiau kaip 180°, o atstumas nuo pradinio dienovidinio iki ieškomo taško einant į rytus yra mažesnis nei einant į vakarus, tai tuomet ta ilguma vadinama rytų ilguma, o priešingu atveju – vakarų ilguma.
