Gimė Leningrade. Augo be tėvo, kuris 1941-1948 m. tarnavo armijoje. 1942 m. kartu su motina buvo evakuotas iš blokadinio miesto į Čerepovecą. Į Leningradą jie grįžo 1944 m. Baigęs septynias vidurinės mokyklos klases, dėl vieno mokytojų antisemitizmo ir sunkios šeimos materialinės būklės metė mokyklą ir tapo gamyklos frezuotojo mokiniu. Dirbo fabrike, katilinės kūriku, švyturio prižiūrėtoju, dalyvavo penkiose geologinėse ekspedicijose. Tuo metu daug skaitė, ypač filosofinę ir religinę literatūrą, savarankiškai studijavo anglų ir lenkų kalbas.
Išlikę pirmieji 1956-1957 m. literatūriniai bandymai, nors, kaip pats sakė, rašyti pradėjo būdamas aštuoniolikos. Didelę įtaką jo literatūriniam formavimuisi turėjo Borisas Sluckis, Marina Cvetajeva, Osipas Mandelštamas, Jevgenijus Reinas, Ana Achmatova. Sovietinės valdžios persekiotas nuo 1963 m., kai laikraštyje Вечерний Ленинград pasirodė jo poeziją juodinantis straipsnis, nors jame iš keturių citatų tik viena buvo paties Brodskio, ir tai paimta iš konteksto. 1964 m. vasario 13 d. apkaltintas veltėdžiavimu, nuteistas ir ištremtas į Norinskajos kaimą (Archangelsko sritis). kameroje jį ištiko pirmasis širdies smūgis. Jo teismas tapo žmogaus teisių judėjimo pradžia. Tik sovietų inteligentų ir Vakarų spaudos protestų dėka 1965 m. gruodžio mėn., po to, kai teismo posėdžio stenograma ir keliolika Brodskio eilėraščių buvo išspausdinti Niujorke, paleistas iš tremties. Jo kūryba iki 1988 m. TSRS beveik nebuvo spausdinama, eilėraščiai plito savilaidos būdu.
1972 m. gegužės 15 d. iškviestam į Vizų ir registracijos poskyrį jam buvo pasiūlyta pasirinkti arba kalėjimus ir psichiatrines ligonines, arba emigraciją. Birželio 4 d. jis išskrido į Vieną, dalyvavo Tarptautiniame poezijos festivalyje, o po mėnesio gavo kvietimą užimti kviestinio profesoriaus vietą Mičigano universitete, dėstė ir kituose JAV universitetuose. Nuo 1981 m. gyveno Niujorke. Iš pradžių jo poezija buvo verčiama į anglų kalbą, o 1986 m. išėjo jau anglų kalba parašyta poezijos rinkinys „Less than one“ (Mažiau, kaip vienetas), kuris buvo pripažintas geriausia metų knyga.
Tėvams nebuvo leista aplankyti sūnaus, kai jam buvo atliekama širdies operacija, o jam nebuvo leista atvykti 1983 m. į motinos, o 1984 m. – į tėvo laidotuves.
Kūryba
Brodskio poezijoje ir prozoje vyrauja egzistencinė, etinė, filosofinė, religinė problematika. Eilėraščiai pasižymi intelektualia ironija, meistriška forma, juose gausu kultūrinių įvaizdžių.
Parašė pjesių (Marmuras, 1982 m.), autobiografinių ir literatūrinių esė, literatūros kritikos straipsnių, daugiausia anglų kalba.
1966-1970 kelis kartus lankėsi Lietuvoje. Kūryboje yra lietuviškų motyvų (eilėraščių ciklas „Lietuviškas divertismentas“ 1971 m., lietuvių kalba išspausdintas 1976 m. ir 1989 m.), poemėlė „Lietuviškas noktiurnas“, parašyta 1973-1983 m., lietuvių kalba išspausdinta 1997 m.). Išvertė į rusų kalbą Tomo Venclovos eilėraščių.[1]
Bibliografija
Стихотворения и поэмы. Washington, N. Y., 1965. (Eilėraščiai ir poemos)
Остановка в пустыне. N. Y.: Изд-во им. Чехова, 1970. Предисловие А. Наймана. (Sustojimas dykumoje)
Конец прекрасной эпохи: Стихотворения 1964–1971. Ann Arbor: Ardis, 1977; 1989 (СПб.: Пушкинский фонд, 2000) (Nuostabios epochos pabaiga)
Часть речи. Ann Arbor: Ardis, 1977. (СПб.: Пушкинский фонд, 2000) (Kalbos dalis)
