Joskaudai – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietvakarius nuo Darbėnų , prie kelio 2309 Palanga –Lazdininkai
Etimologija
Joskaudų riboženklis nuo Žibininkų pusės Kaimo vardas kilo iš asmenvardžio Joskaudas daugiskaitinės formos (asmenvardinis vietovardis ).
Geografija
Įsikūręs Pajūrio žemumoje , apsuptas Joskaudų, Gikarinės, Žibos ir Degsnės miškų. Šiaurėje susisiekia su Lazdininkais ir Užkylininkais , į pietvakarius prasideda Žibininkai . Per kaimą teka Upalės upelis (kairysis Lazdupio intakas), praeina kelias Palanga –Darbėnai .
Istorija
Joskaudų piliakalnis liudija, kad kaimo žemėje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje .
XVI a. įsikūrė kaimas.[ 2] XVI –XVIII a. priklausė Palangos seniūnijai , dvarui ir parapijai , 1861 –1950 m. – Palangos valsčiui . XVIII a. įkurtas Joskaudų palivarkas , o kaime stovėjo Palangos dvaro karčema . XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje prie Joskaudų miško išaugo vienkieminis Naujokų užusienis, priklausęs Joskaudų kaimo bendruomenei. 1829 m. smėlingos, žemdirbystei netinkamos bendro naudojimo kaimo žemės buvo užsodintos spygliuočių mišku.
1819 m. kaimas prijungtas prie Kuršo gubernijos . Jame pradėjo kurtis latvių kilmės evangelikai liuteronai , įsteigtos evangelikų liuteronų kapinės. 1919 m. latvių kariuomenei užėmus Palangos valsčių, kaimas tapo Latvijos teritorijos dalimi. Lietuvai grąžintas 1921 m. 1923 m. buvo 14 ūkių.[ 3] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungtos Joskaudų palivarko žemės ir 14-ka Želvių palivarko sklypų. Naujokų užusienis priskirtas Kadagynų kaimui.
1941 m. gegužės 22 d. už pyliavos nepylimą, agitavimą ir mėginimą pabėgti į Vokietiją buvo suimtas ir uždarytas į Dimitravo kalėjimą Kretingoje ūkininkas Petras Benetis.[reikalingas šaltinis] 1941 m. rugpjūčio 15 -16 d. Joskaudų piliakalnyje ir papėdėje nacistai sušaudė per 500 Skuodo žydžių ir vaikų, kalintų Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje .[ 4] Antrojo pasaulinio karo metu Joskaudų miške vokiečių kariuomenė įsirengė artilerijos sviedinių sandėlius, kuriuos 1944 m. traukdamasi išsprogdino.[ 5]
Pokariu už nepaklusnumą sovietų valdžiai ir prievolių nevykdymą buvo represuota ūkininko Prano Gikaro šeima. Kretingos liaudies teismas P. Gikarą 1947 m. nuteisė 2 metams kalėjimo ir 3 metams tremties, o jo turtą konfiskavo.[ 6] 1948 m. sausio 3 d. buvo ištremti į Tomską . Ten pat 1951 m. sausio 1 d. išvežtas iš kalėjimo išleistas P. Gikaras, kuris tremtyje mirė.[ 7]
XX a. pabaigoje kaime įrengtas Palangos sąvartynas .
Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861 –1915 m.
Palangos valsčius , Gruobinios apskritis , Kuršo gubernija
1915 –1919 m.
Palangos valsčius , Gruobinios apskritis , Oberosto Kuršo sritis
1919 –1921 m.
Palangos valsčius , Gruobinios apskritis , Latvija
1921 –1950 m.
Palangos valsčius , Kretingos apskritis
1950 –1963 m.
Lazdininkų apylinkė , Kretingos rajonas
1963 –1995 m.
Darbėnų apylinkė , Kretingos rajonas
1995 –2009 m.
Darbėnų seniūnija , Kretingos rajono savivaldybė , Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.
Lazdininkų seniūnaitija , Darbėnų seniūnija , Kretingos rajono savivaldybė
Gyventojai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Julius Kanarskas . Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992, liepos 25↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1923 . – P. 117
↑ Masinės žudynės Lietuvoje (1944–1945): Dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1965
↑ Dovilė Simaityte. Joskaudų mišką vaduoja nuo vokiečių palikimo. – Pajūrio naujienos – 2010, birželio 29 ↑ Žemaičių žemė – 1947, spalio 12. – P. 4
↑ 1941-1952 m. Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 434
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys ↑ 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai ↑ [1] [2] Kultūros vertybių registras: Etnoarchitektūrinė sodyba: namas, svirnas
