Chuanas Manuelis Fanchijas (isp. Juan Manuel Fangio; 1911 m. birželio 24 d. – 1995 m. liepos 17 d.) – Formulės 1 pilotas iš Argentinos.
Pirmajame Formulės 1 dešimtmetyje jis dominavo ir pelnė 5 pasaulio čempiono titulus su keturiomis skirtingoms komandomis (Alfa Romeo Racing, Ferrari, Mercedes GP ir Maserati). Pasiektų čempionatų pergalių rekordas išsilaikė 46 metus. Dėl jo pasiekimų ir metų, kuriais jie buvo pasiekti, Juan Manuel Fangio dažnai vadinamas geriausiu visų laikų lenktynininku. 1990 m. už pasiekimus sporte argentinietis buvo įrašytas į tarptautinę automobilių sporto šlovės galeriją.[1]
Ankstyvas gyvenimas ir lenktynės
Fangio gimė 1911 m. Šv. Jono Krikštytojo minėjimo dieną Balkarče mieste, netoli Kieti miesto, Italijoje. Savo lenktynininko karjerą pilotas pradėjo Argentinoje 1934 m., vairuodamas savo perdirbtą 1929 m. Ford A modelį. Šiuo vairavimo periodu Argentinoje jis lenktyniavo Chevrolet automobilius ir tapo šalies čempionu 1940 ir 1941 m. Pirmą kartą Europoje jis pradėjo lenktyniauti 1949 m., padedant Argentinos automobilių klubui ir Argentinos vyriausybei.
Juan Manuel Fangio, kitaip nei visi Formulės 1 pilotai, pradėjo savo profesionalo karjerą vyresnio amžiaus ir buvo vyriausias pilotas daugumoje lenktynių. Tuo metu pilotai lenktyniavo praktiškai be jokių saugos priemonių. Žinomi pilotai, kuriuos Fangio sutiko, buvo Alberto Ascari, Giuseppe Farina ir Stirling Moss.
Pirmąjį Formulės 1 sezoną 1950 m. jis pradėjo Alfa Romeo ekipoje, kartu su komandos draugais – Giuseppe Farina ir Luigi Fagioli. Fangio laimėjo visas trejas lenktynes, kuriose finišavo, tačiau Farinos trys pergalės ir ketvirtoji vieta leido jam laimėti čempionatą.
Fangio laimėjo dar tris etapus 1951 m. sezone (Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) ir sugebėjo nugalėti stiprią Ferrari komandą bei pasiekti savo pirmąjį čempiono titulą.
1954 m. jis lenktyniavo Maserati, o įpusėjus sezonui perėjo į Mercedes GP gretas. Laimėjęs 8 iš 12 etapų tais metais ir tapęs antrą kartą čempionu, jis toliau tęsė karjerą Mercedes komandoje. 1955 m. – dar vieneri sėkmingi metai Fangio. Jis pasiekė 4 pergales ir vėl pakartojo praeitų metų pasiekimą. Deja, tie metai Formulėje 1 nebuvo sėkmingai – čempionatas sutrumpintas dėl Le Mano tragedijos, kurioje žuvo 80 žiūrovų.
1956 m. Fangio perėjo į Ferrari gretas, pakeisdamas žuvusį avarijoje Alberto Ascari. Fangio finišavo pirmas 3 etapuose ir antras visuose likusiuose, bei ketvirtą kartą tapo pasaulio čempionu.
Kitais metais jis sugrįžo į Maserati, kuri naudojo tą patį bolidą, su kuriuo Fangio pasirodė 1954 m. sezone. Sezoną pilotas pradėjo trimis pergalėmis iš eilės Argentinoje, Monake ir Prancūzijoje. Pergalės Vokietijoje ir antrų vietų abiejuose likusiuose etapuose vos užteko nugalėti dar viename, jau penktame čempionate.
Po tiek pasiekimų Fangio baigė karjerą 1958 m., po Prancūzijos GP. Iš viso jis laimėjo 24 etapus, startavęs 51 – tai geriausias startų ir pergalių santykis procentais per visą sporto istoriją.
Iki 1991 m. ne visi čempionate iškovoti taškai buvo skaičiuojami asmeninėje įskaitoje. Pirmas skaičius - čempionato įskaitoje iškovoti taškai, skaičius skliaustuose - visi sezono metu iškovoti taškai.
Šaltiniai
Nuorodos
.jpg)
