Apie 0,7 km į vakarus nuo Juknaičių kaimo, 0,78 km į pietvakarius nuo geležinkelio Klaipėda-Pagėgiai, 0,17 km į šiaurės rytus nuo kelio Klaipėda-Jurbarkas yra Juknaičių Alkos kalnas, prie kurio buvo senovės gyvenvietė.
Juknaičiai minimi 1540 m. Prūsijos mokesčių mokėtojų sąrašuose. 1761 m. įkurta pradžios mokykla. 1874 m. nutiesus geležinkelį, pastatyta Juknaičių geležinkelio stotis. Nuo 1923 m. veikė šaulių būrys, kurį sudarė Juknaičių ir jų apylinkų gyventojai.
1995 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, įsteigta katalikų parapija.[2]1996 m. savivaldybė Juknaičiams suteikė gyvenvietės-parko statusą, o kraštovaizdį paskelbė saugotinu. 2008 m. patvirtintas Juknaičių herbas.
Dabartinė gyvenvietė suprojektuota kaip pavyzdinio sovietinio ūkio centras. Gyvenvietės kraštovaizdį kūrė apželdinimo meistrai Rūta Kiškė ir Alfonsas Kiškis, 1983 m. kompleksą projektavo Stanislovas Kalinka (sveikatos namai, vandentiekio bokštas). Sveikatos namų vitražus kūrė Algimantas Stoškus, jie buvo įgarsinti Osvaldo Balakausko muzika, apšviečiamai lazerio spinduliu, taip pat Konstantinas Šatūnas bei kiti garsūs menininkai.
1982 m. pastatytas sveikatingumo kompleksas (interjero architektas Petras Grecevičius) su pirtimis, baseinu, halokamera, žiemos sodu, gydomosiomis voniomis ir procedūromis, kuris per 2006 m. gaisrą sudegė.
Pastatyta daug Stanislovo Kuzmos skulptūrų – „Žirgas ir sakalas“, „Eglė ir Žilvinas“, „Draugystės liepsna“ (po Vengrijos žemdirbių vizito), „Motinystė“ (prie vaikų darželio). Skulptūras gyvenvietei kūrė Gediminas Karalius, Algis Lankelis, savo darbus eksponavo Lietuvos ir užsienio dailininkai.
Parke buvo pasodinta „Vilčių giraitė“, kurioje ąžuolus ir liepas sodindavo naujagimių tėvai.