| Julius Čaplikas
|
![]()
|
| Gimė
|
1888 m. birželio 20 d.
Ryliškiai
|
| Mirė
|
1941 m. liepos 30 d. (53 metai)
Maskva, SSRS
|
| Sutuoktinis (-ė)
|
Marija Valaitytė
|
| Vaikai
|
Aldona, Julija, Algirdas
|
|
|
| Veikla
|
pedagogas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas
|
|
|
| Alma mater
|
|
|
|
| Žymūs apdovanojimai
|
|
|
Julius Čaplikas (1888 m. birželio 20 d. Ryliškiuose – 1941 m. liepos 30 d. Maskvoje, SSRS) – pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas.
Biografija
Baigė Nedzingės valstybinę mokyklą. 1909 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę seminariją, tačiau kunigu netapo. Dirbo privačiu mokytoju. 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus dirbo vaistinėje.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į armiją, 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 6-ajame grenadierių Tauridės pulke, poručikas, grenadierių kuopos vadas, vėliau tarnavo IV armijoje. Dalyvavo kovose su Austrija-Vengrija. 1917–1918 m. tarnavo Vitebsko lietuvių batalione.
Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1-ojo pėstininkų pulko vado adjutantas, štabo viršininkas. Dalyvavo Alytaus kautynėse, žuvus pulko vadui Antanui Juozapavičiui ėjo jo pareigas. Nuo 1919 m. spalio mėn. Ukmergės bataliono, vėliau 8-ojo pėstininkų pulko vadas. Jo pulkas 1920 m. vasario 23 d. malšino Kauno įgulos maištą, dalyvavo kovose su Raudonąja armija ir Lenkijos kariuomenės junginiais. 1920 m. trumpam pateko į lenkų nelaisvę.
1921 m. Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininkas. 1921–1922 m. Kėdainių apskrities, 1922 m. trumpai – Trakų apskrities karo komendantas. 1922–1923 m. 7-ojo pėstininkų pulko vadas.
1923 m. išėjo į atsargą, mokytojavo Žiežmariuose, vėliau – Žiežmarių vidurinės mokyklos direktorius. 1925–1927 m. Trakų apskrities viršininkas, 1927–1928 m. Kauno miesto ir Kauno apskrities viršininkas.[1]
1928 m. grįžo į kariuomenę, 1928–1934 m. 2-ojo pėstininkų pulko vadas, nuo 1934 m. 2-osios divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas. 1930 m. baigė Aukštųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1935 m. brigados generolas. 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. Juozo Tūbelio XVII Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 1936–1940 m. Seimo narys. Vienas Savanorių sąjungos steigėjų, 1927–1928 m. valdybos pirmininkas. Su kitais 1927 m. įsteigė Lietuvos aeroklubą.[2]
Užėjus bolševikams, išvažiavo į savo ūkį netoli Ramygalos. Jis turėjo galimybę pasitraukti į Vokietiją, bet atsisakė. 1940 m. liepos 18 d. areštuotas ir išvežtas į Rusiją. Kalintas Maskvos kalėjime.[3] Po metų sušaudytas Butyrkų kalėjime.[4][5]
Įvertinimas
Šaltiniai
