Juozas Maceika (1904 m. gruodžio 16 d. Lazūnai – 1991 m. gruodžio 17 d. Vilnius) – Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas.
Biografija
1928–1934 m. studijavo Vilniaus universiteto Teologijos fakultete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos, Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, Šv. Kazimiero draugijos veikloje. Nuo 1930 m. dirbo ekskursijų vadovu po Vilnių ir jo apylinkes. 1940–1941 m. ir 1945–1951 m. Vilniuje dirbo mokytoju, 1941–1945 m. – Lietuvos mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje (dabar Lietuvos mokslų akademijos biblioteka). 1945–1967 m. – Lietuvos dailės muziejaus bendradarbis, 1960–1967 vyriausiasis fondų saugotojas.
Mokslinė veikla
Parašė informacinių ir istorinių knygų, sudarė ir išleido lietuviškų kalendorių (1937–1940 m.), parengė istorinių apybraižų („Paveikslų galerijos pastatas“, „Vilniaus katedra“; rankraščiai), studijų („Vilniaus lietuvių spaudiniai 1919–1939 metais“, „Lietuvių būklė Lenkijos respublikoje 1936-1938 metais“, „Meno kūriniai buvusioje Vilniaus katedroje iki Didžiojo tėvynės karo“; rankraščiai), sudarė Lietuvos dailės muziejus 1945–1965 m. įsigytų eksponatų katalogą, parašė kraštotyros straipsnių.[1]
Bibliografija
- Vilnius ir jo apylinkės, pirmasis vadovas lietuvių kalba, su istoriku A. Juškevičiumi, 1937 2 leid. 1940 m.
- Trakai, 1940 m.
- Vilnius, 1955 m.
- Vadovas po Vilnių, su P. Gudynu, 1960 m.
- Paveikslų galerija, 1968 m.
- Senoji Vilniaus rotušė, 1970 m.
- Lazūnai, išl. 1998 m.
Šaltiniai
