Jurgis Vanagas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Jurgis Vanagas (g. 1933 m. kovo 4 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius architektas, urbanistas, miesto teoretikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, architektūros kritikas.

1952 m. baigė Kauno VI vidurinę mokyklą. 1952–1958 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI), inžinierius architektas. 1958–1961 m. Kuršėnų rajono vyriausiasis architektas. 1961–1964 m. Miestų statybos ir projektavimo instituto Kauno filialo grupės vadovas. Kartu su kitais autoriais parengė Tauragės (1962 m.), Šilutės (1963 m.), Kuršėnų (1964 m.), Kaišiadorių (1966 m.) ir kitų miestų generalinius planus, sukūrė ir rekonstravo interjerų (1964 m.). 1965–1968 m. tobulinosi aspirantūroje. 1968 m. apgynė architektūros kandidato disertaciją „LSSR mažų miestų planinės struktūros plėtojimo keliai“.^[1] Stažavo Varšuvos, Helsinkio universitetuose, Vakarų Berlyno technikos universitete. 1968–1971 m. KPI Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedros vyr. dėstytojas, 1970 m. docentas. 1971 m. kartu su katedra persikėlė į naujai įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakulteto dekanas, 1980–1993 m. Urbanistikos katedros vedėjas, 1984 m. profesorius. 1981 m. apgynė architektūros daktaro disertaciją „Sociologinis aspektas urbanistiškai tobulinant Lietuvos SSR stambių miestų gyvenamąją aplinką“. 1983 m. drauge su kitais autoriais sudarė Lėvens tvenkinio pakrančių sutvarkymo projektą, Vilniaus urbanistinės plėtros variantą (1995 m.), Vilniaus ir Kauno dvimiesčio principinę suplanavimo schemą (1999 m.), kartu su autorių kolektyvu parengė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (2000 m.), Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginį planą (2003 m.).^[2][3] Dvimiesčio urbanistinės koncepcijos autorius (2009 m.). Organizavo nemažai plataus masto urbanistinių ir sociologinių tyrimų. Kelių premijuotų architektūrinių ir urbanistinių konkursinių projektų autorius ir bendraautoris. Yra parašęs per 300 straipsnių (išleista 12 kalbų). Ilgus metus redagavo VGTU ir MA mokslo žurnalą „Urbanistika ir architektūra“. 1997–2007 m. ėjo antraeiles Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesoriaus pareigas, taip pat skaitė paskaitų kursus Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose, Kauno dailės institute. Kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas Berlyno, Veimaro, Stokholmo, Helsinkio ir kitose Europos šalių aukštosiose mokyklose. Skaitė pranešimus daugelyje pasaulinių kongresų, tarptautinių konferencijų, simpoziumų. Nuo 2007 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.^[4] 2004 m. už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvos didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas (1969–2003)“ paskirta Lietuvos mokslo premija. 2005 m. išrinktas Baltarusijos architektūros akademijos užsienio nariu akademiku. 2016 m. eksponavo autorinio projekto „Vilniaus ir Kauno dvimiesčio urbanistinė koncepcija“ išsamią grafinę medžiagą su anotacija tarptautinėje parodoje „XV International Architecture Exhibition la Bienale di Venezia“ ir pelnė parodos sertifikatą. Kelių tarptautinių urbanistinių ir sociologinių organizacijų ir programų dalyvis. 1990–1995 m. Sąjūdžio remtas Vilniaus tarybos narys. Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius.

• „Miesto gyvenamosios aplinkos sociologinis aspektas“, monografija, 1992
• „Miesto sociologijos pagrindai“, vadovėlis, 1996
• „Miesto teorija“, vadovėlis, 2003
• Jurgis Vanagas. „Autobiografinė apybraiža ir literatūros rodyklė“. Vilnius: Technika, 2003
• „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija“, straipsnių rinkinys, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius: Technika, 2006
• „Urbanistikos pagrindai“, vadovėlis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius: Technika, 2008
• „Šančių praeities takais“, Kaunas: Arx Baltica, 2008
• „Šančių praeities takais“, 2 patais. ir papild. laida, Kaunas: Arx Baltica, 2009
• „Šančių praeities takais“, 3 patais. ir papild. laida, Kaunas: Arx Baltica, 2010
• „Šančių praeities takais, 4 patais. ir papild. laida, Kaunas: Vitae Litera, 2016
• „Šančių praeities takais“, 5 patais. ir papild.  laida, Kaunas: Vitae Litera, 2022

• „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“, monografija, Vilnius: Technika 2012
• „Miestas, miesto, miestui...Urbanisto prisiminimai“, Vilnius: Technika, 2013
• „Miestas, miesto, miestui...Urbanisto prisiminimai“, 2 patais. ir papild. laida, Vilnius: Technika, 2014
• „Primirštas Antakalnis“, monografija, Vilnius: Žuvėdra, 2015
• „Primirštas Antakalnis“, monografija, 2 patais. ir papild. laida, Vilnius: Žuvėdra, 2016
• „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“, monografija, Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2018
• "Pliateriai. Asmenybės, veikla, paminklai", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021 m.

• 1983 m. LTSR nusipelnęs architektas
• 2003 m. „Architektūros riterio“ kryžius
• 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius ^[5]
• 2004 m. Lietuvos mokslo premija
• 2006 m. VGTU jubiliejinis aukso medalis
• 2009 m. Kauno miesto savivaldos 600 m. jubiliejinis medalis
• 2011 m. Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos jubiliejinis Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių medalis
• 2011 m. Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklas
• 2013 m. Vilniaus m. Šv. Kristoforo statulėlė
• 2016 m. VGTU Jubiliejinis garbės ženklas
• 2018 m. LR Seimo Aukso ženklelis „Atkurtai Lietuvai – 100“ „Už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą“
• 2024 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius