Ján Kollár

Ján Kollár

Gimė	1793 m. liepos 29 d. Mošovcė (Mosóc), Vengrijos karalystė (dabar Slovakija)
Mirė	1852 m. sausio 24 d. (58 metai) Viena, Austrijos imperija
Tėvai	Matej Kollár (tėvas) ir Katarína Frndová (motina)

Veikla	Poetas, rašytojas, pastorius

Alma mater	Jėnos universitetas
Žinomas (-a) už	Slávy dcera

Vikiteka	Ján Kollár

Janas Kolaras (1793 m. liepos 29 d. Mošovcėje, Vengrijos karalystėje (dab. Slovakija) – 1852 m. sausio 24 d. Vienoje, Austrijos imperija) – slovakų rašytojas (daugiausia poetas), archeologas, mokslininkas, politikas ir pagrindinis panslavizmo ideologas.

Gyvenimas

Studijavo liuteronų licėjuje Presburge (dab. Bratislava,^[1] Slovakija). 1817 m. įstojo į Jėnos universitetą. Dalyvavo „Wartburgfest“ studentų susirinkime Vartburgo pilyje (1817 m. spalio 18 d.), manoma, ten susiformavo jo požiūris į panslavizmą.

Didžiąją gyvenimo dalį dirbo kapelionu gausioje, bet vargingoje^[2] slovakų liuteronų bendruomenėje Pešte^[3] (dab. Budapeštas, Vengrija). Nuo 1849 m. buvo slavų archeologijos profesorius Vienos universitete, taip pat kelis kartus buvo Austrijos vyriausybės patarėjas sprendžiant slovakų klausimus. Įsitraukė į ankstyvąjį Slovakijos nacionalinį judėjimą.

Mošovcėje 1974 m. buvo įrengtas jo muziejus buvusioje klėtyje, vienintelėje mūrinėje medinių Kolaro gimtųjų namų dalyje. Likusi namo dalis sudegė 1863 m. rugpjūčio 16 d. gaisro metu. 2009 m. buvo pastatyta originalaus gimtojo Kolaro namo kopija, dabar ten yra įsikūręs muziejus.

Pažiūros

Iškėlė slavų tautų vienybės idėją. Pripažino 4 pagrindines slavų kalbas: rusų, lenkų, čekų–slovakų ir serbų-kroatų.

Veikla

Kūrė ne tik poeziją, bet ir prozinę literatūrą. Žymiausias darbas ― Slávy Dcera (1824 m.; „Slavos duktė“), dviejų (37 ir 39 sonetų) ciklų kolekcija. Šiame darbe jis kėlė slavų tautų vienybės idėją. Jis išreiškė savo jausmus moteriai, tačiau ši meilė virto meile gimtinei. Pagrindinė šio darbo tematika: meilė ir patriotizmas.

Paskelbė traktatą O literární vzájemnosti mezi kmeny a nářečími slavskĭmi („Apie slavų genčių ir tarmių literatūrinį bendrumą“).^[4]

Palikimas

Guta miestas pietų Slovakijoje 1948 m. buvo pervadintas į Kolarovą.
Jo garbei yra pavadintos Stara Pazovos, Kisačo, Padinos ir Belgrado gatvės (Serbijoje).
Jo vardu pavadinta Bački Petrovaco miesto gimnazija (Serbijoje).

Jano Kolaro statula Mošovcėje
Jano Kolaro gimtasis namas Mošovcėje
Šūkis
Jano Kolaro muziejus Mošovcėje

Literatūra

Auty, Robert. 1952 m. Ján Kollár, 1793–1852. Slavų ir Rytų Europos apžvalga, t. 31, Nr. 76: 74–91.

Šaltiniai

↑ Petro, Peter (1995). A History of Slovak Literature (1 leid.). Mcgill Queens's University Press.
↑ Sayer, Derek (2000-01-01). The Coasts of Bohemia: A Czech History (anglų). Princeton University Press. ISBN 069105052X.
↑ Petro, Peter (1997-05-13). History of Slovak Literature (anglų). McGill-Queen's Press - MQUP. ISBN 9780773514027.
↑ Kolaras Janas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 604 psl.

Nuorodos

KARÁSEK, J. Kollárova dobrozdání a nástin životopisný z roku 1849 m. V Praze: Česká akademie císaře Františka Josefa pro vědy, slovesnost an umění, 1903. 113 p. – galima rasti ULB skaitmeninėje bibliotekoje

[1] Petro, Peter (1995). A History of Slovak Literature (1 leid.). Mcgill Queens's University Press.

[2] Sayer, Derek (2000-01-01). The Coasts of Bohemia: A Czech History (anglų). Princeton University Press. ISBN 069105052X.

[3] Petro, Peter (1997-05-13). History of Slovak Literature (anglų). McGill-Queen's Press - MQUP. ISBN 9780773514027.

[4] Kolaras Janas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 604 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]