Studijavo liuteronų licėjuje Presburge (dab. Bratislava,[1]Slovakija). 1817 m. įstojo į Jėnos universitetą. Dalyvavo „Wartburgfest“ studentų susirinkime Vartburgo pilyje (1817 m. spalio 18 d.), manoma, ten susiformavo jo požiūris į panslavizmą.
Didžiąją gyvenimo dalį dirbo kapelionu gausioje, bet vargingoje[2] slovakų liuteronų bendruomenėje Pešte[3] (dab. Budapeštas, Vengrija). Nuo 1849 m. buvo slavųarcheologijos profesorius Vienos universitete, taip pat kelis kartus buvo Austrijos vyriausybės patarėjas sprendžiant slovakų klausimus. Įsitraukė į ankstyvąjį Slovakijos nacionalinį judėjimą.
Mošovcėje 1974 m. buvo įrengtas jo muziejus buvusioje klėtyje, vienintelėje mūrinėje medinių Kolaro gimtųjų namų dalyje. Likusi namo dalis sudegė 1863 m. rugpjūčio 16 d. gaisro metu. 2009 m. buvo pastatyta originalaus gimtojo Kolaro namo kopija, dabar ten yra įsikūręs muziejus.
Kūrė ne tik poeziją, bet ir prozinę literatūrą. Žymiausias darbas ― Slávy Dcera (1824 m.; „Slavos duktė“), dviejų (37 ir 39 sonetų) ciklų kolekcija. Šiame darbe jis kėlė slavų tautų vienybės idėją. Jis išreiškė savo jausmus moteriai, tačiau ši meilė virto meile gimtinei. Pagrindinė šio darbo tematika: meilė ir patriotizmas.
Paskelbė traktatą O literární vzájemnosti mezi kmeny a nářečími slavskĭmi („Apie slavų genčių ir tarmių literatūrinį bendrumą“).[4]
Palikimas
Guta miestas pietų Slovakijoje 1948 m. buvo pervadintas į Kolarovą.
Jo garbei yra pavadintos Stara Pazovos, Kisačo, Padinos ir Belgrado gatvės (Serbijoje).
Jo vardu pavadinta Bački Petrovaco miesto gimnazija (Serbijoje).
Jano Kolaro statula Mošovcėje
Jano Kolaro gimtasis namas Mošovcėje
Šūkis
Jano Kolaro muziejus Mošovcėje
Literatūra
Auty, Robert. 1952 m. Ján Kollár, 1793–1852. Slavų ir Rytų Europos apžvalga, t. 31, Nr. 76: 74–91.
↑Kolaras Janas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 604 psl.