Kenetas I (angl.Kenneth MacAlpin, škot. gėl.Coinneach mac Ailpein, 810–858 m.) – Dalriados karalius (841–850 m.), piktų karalius (843–858 m.) ir pirmasis Albos (Škotijos) karalius (843–858 m.), greičiausiai gėlų kilmės.
Biografija
Jis paveldėjo Dalriados sostą iš savo tėvo Alpino, Alpinų dinastijos įkūrėjo. 843–850 m. Kenetas I užkariavo piktų karalystę ir pradėjo kampaniją,[1] kuria siekė užgrobti visą Škotiją ir asimiliuoti piktus, todėl po mirties buvo pramintas An Ferbasachu („Užkariautoju“).[2]Forteviotas tapo jo karalystės sostine, jis taip pat kovojo su Stratklaido karalystėsbritais ir iš Skandinavijos įsiveržusiais vikingais.[3][4]
Kenetas I tradiciškai laikomas Škotijos, tuo metu vadintos Alba, įkūrėju, nors, kaip ir jo tiesioginiai įpėdiniai, jis turėjo piktų karaliaus titulą. Vienoje kronikoje Kenetas vadinamas pirmuoju Škotijos įstatymų leidėju, tačiau informacijos apie jo priimtus įstatymus nėra.[5]
Pasak Ulsterio metraščių, karalius mirė 858 m. Albos karalių kronikoje rašoma, kad jis mirė vasario mėnesį Forteviote dėl auglio. Istorikai mano, kad ši data galėtų būti vasario 13 d. Keneto įpėdiniu tapo jo brolis Donaldas I. Šiuo laikotarpiu susiformavo iki XI a. pradžios Škotiją valdžiusi Alpinų dinastija.[3][6][7]
Išnašos
↑Henderson 2004, pp. 115–121. sfn error: no target: CITEREFHenderson2004 (help)
.svg){kind=small}
