Kinų kalendorius

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kinų kalendorius
Kinija,  Taivanas
Pradėtas naudoti	II tūkst. pr. m. e.
Svarbesnės reformos	484 m. pr. m. e., 104 m. pr. m. e.,
Tipas	Saulės-Mėnulio
Dienų metuose	353-385
Mėnuo prasideda	jaunatis
Mėnesių metuose	12-13
Keliamasis mėnuo	rùnyuè
Metų ciklai	12, 60
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia	sausio 21-vasario 20
Naudojamos eros
Huangdi era (Huangdi valdymas)	2637 m. pr. m. e.
Respublikos era (Sinhai revoliucija)	1911
Nianhao (nebenaudojama)	Nianhao
Korėjiečių, Vietnamiečių, Tibetiečių, Mongolų, Kazachų

Kinų kalendorius arba Rytų Azijos kalendorius – saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Plačiai naudojamas ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų Azijos kultūrų. Kinų kalendoriumi vadinamas dėl to, kad apie 500 m. pr. m. e. buvo ištobulintas kinų. Rytų Azijos šalyse paraleliai naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau tradicinių švenčių datos, svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį kalendorių.

Kinų kalendoriaus atmainos – korėjiečių kalendorius, vietnamiečių kalendorius, tibetiečių kalendorius, mongolų kalendorius, kazachų kalendorius – beveik nesiskiria nuo kinų kalendoriaus, t. y. Naujųjų metų datos, ciklo pradžios, mėnesių pradžios sutampa. Skirtumas tarp jų yra istorinės atskaitos taškas, t. y. era.

Pagal Kinijos kinų kalendorių, 2010 m. vasario 14 d. prasidėjo 4707-tieji kinų eros metai, vadinami metalinio (baltojo) tigro (kin. 庚寅, pinyin: gēngyín) metais.

Kiniškai tradicinis kalendorius vadinamas „Šia kalendoriumi“, taip pažymint jo pradžią. Taip pat egzistuoja kiti pavadinimai, supriešinant su Grigaliaus kalendoriumi:

• „Žemdirbių kalendorius“ (kin. 农历, pinyin: nónglì), o Grigaliaus – „Bendrasis kalendorius“ (kin. 公历, pinyin: gōnglì);
• „In kalendorius“ (kin. 阴历, pinyin: yīnlì), o Grigaliaus – „Jang kalendorius“ (kin. 阳历, pinyin: yánglì), nes senasis kalendorius buvo daugiau lunarinis, o naujasis – saulės;
• „Senasis kalendorius“ (kin. 旧历, 舊曆, pinyin: jìulì), o Grigaliaus – „Naujasis kalendorius“ (kin. 新历, 新曆, pinyin: xīnlì), o prieš tai buvęs – po to, kai oficialiai įvestas „bendrasis kalendorius“.

Šangų dinastijos įrašai II tūkst pr. m. e. jau paliudija apie šio kalendoriaus naudojimą Kinijoje. Jau tuomet buvo naudojamas 60 metų ciklas, keliamieji mėnesiai. Tikėtina, kad tuo metu Naujieji metai buvo švenčiami mėnesį, esantį prieš žiemos saulėgrįžą.

I tūkst. pr. m. e. vidurio šaltiniai pateikia daugiau duomenų apie kalendorių. Žinoma, kad jau tada buvo nustatytas mėnesio ilgumas, metus sudarydavo 12 mėnesių ir papildomas keliamasis mėnuo. Skrtingos to meto Kinijos valstybės naudojo skirtingus kalendoriaus atskaitos taškus, Naujuosius metus švęsdavo skirtingais laikotarpiais. Greta egzistavo „Karališkasis kalendorius“, naudojamas Džou valdovų rūmuose. Apie 484 m. pr. m. e. buvo sukurtos pirmosios griežtos taisyklės, kurios derino mėnulio ir saulės ciklus. Keliamasis mėnuo buvo pridedamas metų gale.

104 m. pr. m. e. sukurtas Taiču kin. 太初, pinyin: Tàichū kalendorius. Jis leido pridėti keliamąjį mėnesį bet kurioje metų vietoje. Tik 1645 m. dėl Vakarų įtakos pradėti naudoti tikslesni prietaisai tikrajai Saulės padėčiai ekliptikoje nustatyti.

24 saulės taškai, laiko skaičiavimo praktikos, išvystytos Kinijoje stebint Saulės metinį judėjimą
Nematerialusis pasaulio paveldas
Vieta	Kinija
Regionas**	APA
Įrašas	2016
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kinų kalendoriuje derinami mėnulio mėnesiai (mėnulio ciklas) ir saulės metai (saulės ciklas). Egzistuoja ir du terminai metams įvardyti: nian ir sui.

Mėnuo paprastai turi 29-30 dienų ir visada prasideda per mėnulio jaunatį. Paprasti metai turi 12 mėnesių, bet tam, kad būtų išlaikytas saulės ciklas, kas dvejus-trejus metus pridedamas papildomas (keliamasis) mėnuo – kin. 閏月, pinyin: rùnyuè. Siekiant nustatyti, kelintais metais pridėti papildomą mėnesį, remiamasi labai sudėtingais apskaičiavimais. Naudojama sistema panaši į Metono ciklą, naudotą Senovės Graikijoje.

Mėnesiai dažniausiai skaičiuojami nuo pirmo iki dvylikto ir žymimi skaitmenimis, nors kai kuriose kalbose egzistuoja ir kiti mėnesių pavadinimai. Keliamasis mėnuo gali būti įterpiamas bet kurioje metų vietoje, tai lemia sudėtingos taisyklės.

Greta mėnulio mėnesių kinų kalendoriaus metuose egzistuoja ir 24 Saulės taškai (kin. 節氣, pinyin: jiéqì), paremti išimtinai Saulės padėtimi ekliptikoje ir nulemiantys sezonus. Jų padėtis dažnai yra pastovi pagal Grigaliaus kalendorių, o viename Grigaliaus mėnesyje jų būna du. Šie taškai ir mūsų laikais plačiai naudojami visoje Kinijoje, pagal juos reguliuojami žemdirbystės ciklai, nustatomos kai kurių švenčių datos. Ši Saulė taškų skaičiavimo ir nustatymo praktika ir išliekanti reikšmė kinų kultūroje 2016 m. buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą^[1].

Kalendoriuje egzistuoja 12 ir 60 metų ciklai. 12 metų ciklas atitinka „žemiškuosius ramsčius“ (kin. 地支, pinyin: dìzhī), kurių kiekvienas vadinamas 12 gyvūnų vardais. Šiam ciklui pradžią davė Jupiterio judėjimas ekliptika.

Greta 12 metų ciklo egzistuoja su 10 „dangiškųjų ramščių“ (kin. 天干, pinyin: tiāngān), kurie susideda iš 5 elementų, juos derinant su In ir Jang filosofija. Kiekvienas elementas (ir spalva) kartojasi dvejus metus iš eilės.

Taip atsiranda 60 metų ciklas, visada prasidedantis „Jang medžio (mėlynąja) žiurke“ (kin. 甲子, pinyin: jiǎzǐ). Paskutinis ciklas (pagal kinų kalendorių – 78-asis) prasidėjo 1984 m. ir baigsis 2043 m.

Pagrindinis straipsnis – nianhao.

Metų įvardijimas šešiasdešimtmečio ciklo ribose yra pakankamas matuojant žmogaus gyvenimą. Tačiau fiksuoti istorijai buvo reikalingi ilgesni laikotarpiai. Nors kiniška tradicija teigė, jog kalendorius buvo sukurtas imperatoriaus Huangdi valdymo 61 m. (2637 m. pr. m. e. pagal Grigaliaus kalendorių), jie neskaičiavo metų pagal šią erą.

Seniausiais laikais datoms užrašyti buvo naudojami valdovų valdymo metai: pvz., 2 Wuwang metai. Pirmasis, kuris įvedė devizų (nianhao) tradiciją buvo Han dinastijos imperatorius Vudi, kuris 140 m. pr. m. e. pradėjo erą 建元 Jianyuan („pradžios sukūrimas“). Nauji devizai buvo skelbiami atėjus į valdžią naujam imperatoriui, ar imperatoriaus valdymo metais.

Kinijoje devizų tradicija buvo nutraukta žlugus Čing dinastijai. Taivane pereita prie Respublikos eros, kuri prasidėjo 1911 m.

Pagrindinis straipsnis – Tradicinės kinų šventės.

Tradicinės šventės (節 kin.: jié, viet.: Tết, jap.: setsu, kor.: jeol) Rytų Azijoje skaičiuojamos remiantis šiuo kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.

Japonija, kuri perėjo prie Grigališkojo kalendoriaus ir daugumą tradicinių švenčių skaičiuoja pagal jį, kartais pasiremia senuoju kalendoriumi.

Ž • A • R Nematerialaus pasaulio paveldo objektai Kinijoje Teatras Kunčiu opera (2008) · Tibetiečių opera (2009) · Jueju opera (2009) · Pekino opera (2010) · Kinijos šešėlių teatras (2011) · Fudziano lėlininkų ateities kartų ugdymo strategija (2012) Muzika ir šventės Gučinas ir jo muzika (2008) · Sindziango uigūrų mugamas (2008) · Mongolų urtiin duu, tradicinė liaudies ilgoji daina (2008, kartu su Mongolija) · Kinijos korėjiečių žemdirbių šokiai (2009) · Huaeras (2009) · Mongolų giedojimo menas chumėjus (2009) · Nanjinas (2009) · Siano pučiamųjų ir mušamųjų ansamblis (2009) · Dongų etninės grupės didžioji daina (2009) · Drakono valčių šventė (2009) · Mešrepas (2010) · Ongčun/Vangkang ceremonija, ritualai ir praktikos skirti palaikyti darnų ryšį tarp žmogaus ir jūros (2020) Dailė ir technologijos Kiniška spaudos technika medinėmis lentelėmis (2009) · Kiniški karpiniai iš popieriaus (2009) · Kiniškas antspaudų raižymo menas (2009) · Kiniška kaligrafija (2009) · Žegongo menai (2009) · Tradicinė Longčiuano porceliano degimo technika (2009) · Tradicinė siuano popieriaus gamyba (2009) · Nandzingo jundzino brokato meistrystė (2009) · Kinijos šilkininkystė ir šilko meistrystė (2009) · Tradicinės li tekstilės technikos: verpimas, dažymas, audimas ir siuvinėjimas (2009) · Kinijos medinė spauda su judančiais elementais (2010) · Vandens nepralaidumo technologijos kiniškose džonkose (2010) Sveikata ir kulinarija Akupunktūra ir prideginimas tradicinėje kinų medicinoje (2010) · Sowa Rigpa gydomosios vonios lum, Kinijos tibetiečių žinios ir praktikos susiję su gyvenimu, sveikata, ligų prevencija bei gydymu (2019) · Taičičuanas (2020) · Tradicinės arbatos paruošimo būdai ir su jais susijusi socialinė praktika Kinijoje (2022) Kita Macu tikėjimas ir papročiai (2009) · Manasas (2009) · Gesaro epinė tradicija (2009) · Kiniška tradicinė statybos technika medinėje architektūroje (2009) · Tradicinis kiniškų medinių arkinių tiltų dizainas ir statybos praktikos (2009) · Heženų imakanų pasakojimai (2011) · Kinų džusuanas, matematinių skaičiavimų žinios ir praktikos naudojant abaką (2013) · 24 saulės taškai, laiko skaičiavimo praktikos, išvystytos Kinijoje stebint Saulės metinį judėjimą (2016) Materialaus paveldo objektai

1. ↑ The Twenty-Four Solar Terms, knowledge in China of time and practices developed through observation of the sun’s annual motion