Kolitas (lot. colitis) – storosios žarnos uždegimas.[1] Būna ūminis (colitis acuta), lėtinis (colitis chronica) ir ischeminis kolitas (colitis ischemica).
Ūminis kolitas
Ūminis kolitas atsiranda suvalgius nekokybiškai paruoštų mėsos ir žuvies patiekalų, užterštų daržovių ar vaisių.[1] Esant ūminiam kolitui dažniausiai kartu pažeidžiama ir plonoji žarna (vystosi enterokolitas).[1] Ligonis tuštinasi 3-4 kartus per parą.[1] Išmatos skystos arba košelės pavidalo, jose gali būti gleivių, kraujo ir pūlių.[1] Pilvas būna išpūstas (meteorizmas). Palpuojant apčiuopiamos spazmuotos storosios žarnos dalys. Progesuojant ligonis tuštinasi iki 20 kartų per parą.[1] Skausmai plinta į kryžkaulio sritį, tarpvietę ir dešinę pašonę. Gydant svarbu sureguliuoti žarnyno mikroflorą, taikomos dietos.[1]
Lėtinis kolitas
Lėtinį kolitą sukelia dizenterija.[1] Tačiau jį sukelia ir įvairūs mikrobai bei virusai. Lėtinio kolito priežastis gali būti ir maisto alergija, vaistai, endokrininės sistemos sutrikimai, taip pat kitos virškinimo organų ligos.[1] Svarbiausi simptomai – įvairaus pobūdžio skausmai, meteorizmas, kurį lydi nemalonus skonis burnoje, apetito stoka, silpnumas, raumenų skausmai, nervingumas, nemiga,[1] galūnių tirpimas ir kt. Sergant lėtiniu kolitu pakinta išmatos, gana dažnas būna nepakankamo išsituštinimo sindromas. Gydomas antibiotikais, sulfanilamidais ir kt. medikamentais.[1]
Išnašos
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1990, 424–425 psl.
