Krasnoznamensko rajonas

Krasnoznamensko rajonas rus. Краснознаменский район
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Administracinis centras	Krasnoznamenskas
Gyvenviečių	3
Įkūrimo data	1946 m. balandžio 7 d.
Gyventojų (2010)	12 904
Plotas	1 280 km²
Tankumas (2010)	10 žm./km²
Pašto kodas	238730–238745
Tel. kodas	(+7) 40164
Tinklalapis	krasnoznamensk.gov39.ru
Vikiteka	Krasnoznamensko rajonasVikiteka

Krasnoznamensko municipalinis rajonas (rus. Краснознаменский муниципальный район), 1946–2008 m. Krasnoznamensko rajonas, Краснознаменский район – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis ir municipalinis rajonas srities šiaurės rytinėje dalyje. Rajono centras – Krasnoznamenskas (liet. Lazdynai).

Rajono plotas 1280 km², iš jų 62 271 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 000 ha miškas. Ribojasi vakaruose su Nemano rajonu, šiaurėje – su Lietuvos Respublikos Tauragės ir Jurbarko rajono savivaldybėmis Nemuno upe, rytuose su Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėmis, pietuose su Nesterovo ir Gusevo rajonais.

Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės, smėlis, rasti du naftos telkiniai.

1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Pilkalnio rajonas (rus. Пиллькалленский район) su centru Pilkalnyje, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Pilkalnio apskritį. Tačiau Pilkalnis stipriai nukentėjo nuo TSRS kariuomenės artilerijos ir aviacijos bombardavimų 1945 m. sausio mėnesio mūšiuose, todėl rajono centras perkeltas į Lazdynus, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus šio miestelio pavadinimą, pavadintas Krasnoznamensko rajonu.

Iki 1709–1711 m. maro dauguma rajono gyventojų buvo lietuviai. Nuo maro mirė apie 40 proc. gyventojų. Apie pusė likusių gyvų pasitraukė į Lietuvą ir Latviją, nes prasidėjo ir badas. Tačiau jau 1713 m. prasidėjo masinis vokiečių perkėlimas. 1905 m. mieste tik apie 5 proc., o apskrityje apie 10 proc. gyventojų laikė save lietuviais.

Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant Antrojo pasaulinio karo karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. geležinkelio sąstatu iš Rusijos Oriolo ir Voronežo sričių atvyko pirmosios 937 persikėlėlių šeimos. Jau 1946 m. gruodžio 10 d. buvo užregistruoti pirmieji 25 kolūkiai „Победа“, „им. Ленина“, „Путь Ленина“, „Большевик“, „им. Кирова“, „им. Жданова“, „им. Чкалова“, „им. Калинина“ ir kiti. Iki 1947 m. rajoną valdė karinė civilinių reikalų valdyba, 1947 m. gegužės 28 d. įsteigtas srities deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o birželio 28 d. ir Krasnoznamensko rajono vykdomasis komitetas, kurio pirmasis posėdis įvyko 1947 m. liepos 1 d. Pirmininku išrinktas Arijus Isaakovas, sekretoriumi – Gavrilas Milovanovas. 1947 m. liepos 25 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku rajone įsteigta 11 kaimo apylinkių. Lapkričio mėn. išleistas pirmasis rajono laikraščio „Krasnoje znamia“ («Красное Знамя» – Raudonoji vėliava) numeris. 1947 m. gruodžio 21 d. įvyko pirmieji rajono ir apylinkių deputatų tarybų rinkimai, kuriuose dalyvavo 6615 rinkėjai.^[1]

1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai, įskaitant ir lietuvius, buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 12 961 gyventojai. Pagrindinis užsiėmimas – žemės ūkis ir jo produkcijos perdirbimas.

Rajono istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 17 paminklų, iš jų 4 archeologijos.

Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas.

Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Krasnoznamensko rajone sudaryti:

• Krasnoznamensko miesto gyvenvietė,
• Aleksejevkos kaimo gyvenvietė,
• Vesnovo kaimo gyvenvietė,
• Dobrovolsko kaimo gyvenvietė.

Beveik visos gyvenvietės iki 1907 m. turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių gyvenviečių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai suprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.

1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.^{[2] [3]}