Longmeno urvai

Longmeno urvai
龙门石窟
Didžiojo Budos skulptūra Fengsiansi urve
Longmeno urvai
Koordinatės	34°33′20″ š. pl. 112°28′11″ r. ilg. / 34.55556°š. pl. 112.46972°r. ilg. / 34.55556; 112.46972
Vieta	Kinija
Adm. vienetas	Henanas
Plotas	331 ha
Istorija
Statytojas	Šiaurės Vei, Tangų dinastija
Pastatytas	nuo V a.
Tauta	kinai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1003

Longmeno urvai arba Longmeno grotai (kin. 龙门石窟, pinyin: Lóngmén Shíkū) – budistinio urvų meno kompleksas rytų Kinijoje, Henano provincijoje, 12 km į pietus nuo Luojango, prie Jihė upės, Longmeno ir Siangšano kalvų šlaituose.

Budistinės šventyklos Longmeno urvuose pradėtos įrenginėti vėlyvuoju šiaurės (Bei) Vėjų dinastijos laikotarpiu (386–535 m.). Bei Vėjų dinastijos sostinę 495 m. perkėlus iš Pingčengo į Luojangą, Longmeno kompleksas pradėtas dar labiau plėtoti. VI a. protarpiais šventyklos plėstos Tangų dinastijos. Tuo metu pastatytas didingiausias komplekso objektas – Fengsiansi urvo Buda (672–675 m.).^[1]

Longmeno kompleksą sudaro 1352 urvai, 785 nišos, daugiau kaip 97 000 Budos, bodhisatvų, arhatų statulų ir 3680 išraižytų akmens lentelių. Vėjų dinastijos laikotarpio kūriniai nesudėtingi, paprastų formų (Gujango, Binjango, Lotoso urvai), Tangų dinastijos laikotarpio skulptūros realistiškesnės (apie 17 m Didžiojo Budos skulptūra Fengsiansi urve). Longmeno urvai laikomi kinų akmens kalybos meistriškuno pavyzdžiu.^[2] 2000 m. Longmeno urvai paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Siangšano šventykla
Budų urvo vidus
Binjango urvas
Iškalta pagodos skulptūra

Šaltiniai

↑ Longmen caves. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
↑ Longmeno urvai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Kinijoje

Šiaurės rytų Kinija	Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Senovinės Kogurio karalystės sostinės ir kapavietės (2004) · Šanadu vietovė (2012) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse (2019)	Kinijos vėliava

Šiaurės Kinija	Didžioji kinų siena (1987) · Tai Šanas (1987) · Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Pirmojo Činų imperatoriaus mauzoliejus (1987) · Pekino žmogaus archeologinė vieta Džoukoudiane (1987) · Čengdė kalnų kurortas ir aplinkinės šventyklos (1994) · Konfucijaus kapas ir šventykla bei Kong šeimos vila Čiufu (1994) · Pingjao senasis miestas (1997) · Vasaros rūmai, imperatoriškieji Pekino sodai (1998) · Dangaus šventykla, imperatoriškasis aukų altorius Pekine (1998) · Longmeno grotai (2000) · Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai (2000) · Jungango grotai (2001) · Insu (2006) · Utajaus kalnas (2009) · Dengfengo istoriniai paminklai „Rojaus ir Žemės centre“ (įtraukiant Šaoliną) (2010) · Didysis kanalas (2014) · Pekino centrinė ašis: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką (2024)

Pietų Kinija	Huan Šanas (1990) · Vulingjuanas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Senovinių pastatų kompleksas Vudano kalnuose (1994) · Lušano nacionalinis parkas (1996) · Sudžou klasikiniai sodai (1997) · Uji kalnai (1999) · Senoviniai pietų Anhujaus kaimai – Sidi ir Hongdzunas (2000) · Makao istorinis centras (2005) · Kaipingo Diaolou ir kaimai (2007) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Fudziano Tulou (2008) · Sančingšano nacionalinis parkas (2008) · Kinijos Dansia (2010) · Hangdžou Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Tusi vietovės (2015) · Dzuodziango Huašano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis (2016) · Hubėjaus Šennongdzia (2016) · Gulangju − istorinė tarptautinė gyvenvietė (2017) · Fandzingo kalnas (2018) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje (2021)

Sičuanas	Dazu uolos raižiniai (1999) · Huanglongas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Emei kalno vaizdinga vietovė ir Didysis Lešano Buda (1996) · Čingčengo kalnas ir Dudziangjano irigacijos sistema (2000) · Sičuano didžiųjų pandų draustiniai (2006)

Junanas	Lidziango senamiestis (1997) · Trys lygiagrečios upės Junano saugomose srityse (2003) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Kinijos Dansia (2010) · Čengdziango fosilijų vietovė (2012) · Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis (2013) · Senųjų Dzingmajaus kalno arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Puere (2013)

Tibetas	Dziudžaigou slėnis, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Istorinis Potalos rūmų ansamblis (su Džokango, Norbulinkos rūmais) (1994)

Gansu, Sindziangas ir Činghajus	Mogao urvai (1987) · Sindziango Tianšanis (2013) · Šilko keliai:Čangano-Tinšanio koridoriaus kelių tinklas (2014) · Činghajaus Heh Šilis (2017) · Badyn Džarano dykuma – smėlio ir ežerų bokštai (2024)

Nematerialaus paveldo objektai