Longmeno urvai arba Longmeno grotai (kin. 龙门石窟, pinyin: Lóngmén Shíkū) – budistinio urvų meno kompleksas rytų Kinijoje, Henano provincijoje, 12 km į pietus nuo Luojango, prie Jihė upės, Longmeno ir Siangšano kalvų šlaituose.
Budistinės šventyklos Longmeno urvuose pradėtos įrenginėti vėlyvuoju šiaurės (Bei) Vėjų dinastijos laikotarpiu (386–535 m.). Bei Vėjų dinastijos sostinę 495 m. perkėlus iš Pingčengo į Luojangą, Longmeno kompleksas pradėtas dar labiau plėtoti. VI a. protarpiais šventyklos plėstos Tangų dinastijos. Tuo metu pastatytas didingiausias komplekso objektas – Fengsiansi urvo Buda (672–675 m.).[1]
Longmeno kompleksą sudaro 1352 urvai, 785 nišos, daugiau kaip 97 000 Budos, bodhisatvų, arhatų statulų ir 3680 išraižytų akmens lentelių. Vėjų dinastijos laikotarpio kūriniai nesudėtingi, paprastų formų (Gujango, Binjango, Lotoso urvai), Tangų dinastijos laikotarpio skulptūros realistiškesnės (apie 17 m Didžiojo Budos skulptūra Fengsiansi urve). Longmeno urvai laikomi kinų akmens kalybos meistriškuno pavyzdžiu.[2] 2000 m. Longmeno urvai paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.
-
Siangšano šventykla
-
Budų urvo vidus
-
Binjango urvas
-
Iškalta
pagodos skulptūra
Šaltiniai