Luka dela Robijos portretas, iliustracija 1568 m. Giorgio Vasari „Le Vite“ biografijose
Luka dela Robija (it.Luca della Robbia, g. apie 1399 m. – m. 1482 m. vasario 10 d.) – XV a. italų ankstyvojo renesanso skulptorius iš Florencijos.
Biografija
Luka dela Robija gimė apie 1399–1400 m. Florencijoje. Anot Dž. Vazario, iš pradžių Luka buvo apmokytas auksakalio amato, bet greit perėjo dirbti su marmuru ir pasišventė vien skulptūrai. Mokėsi pas Nanį di Banką. Tėvas Simonė di Markas buvo pasiturintis, turėjo žemės, buvo susijęs su audinių verslu. Giminės pavardė kildinama iš audinių raudono dažo, išgaunamo iš Rubia vadintų augalų (Rubia Tinctorum). Anksčiausiu Lukos darbu yra Cantoria – „dainuojanti galerija“ – 10 reljefų virš šiaurinės zakristijos Santa Maria del Fiore katedroje durų, sukurtų 1431–1438 m. laikotarpyje (1688 m. nuimti ir dabar yra Santa Maria del Fiore katedros muziejuje). Šie reljefai vaizduoja šokančius ir dainuojančius vaikus. Leonas Batista Albertis 1435 m. veikalo Della Pittura įžangoje paminėjo Luką dela Robiją kartu su Bruneleskiu, Donatelu, Giberčiu ir Mazaču kaip vieną iš naujosios kartos menininkų, kurie vėliau buvo įvardinti renesanso vaizduojamojo meno pirmaisiais meistrais. 1437 m. Luka dela Robija pratesė seriją rombo formos reljefų Džoto kampanilės apačioje, kuriuos anksčiau kūrė Džotas ir Andrea Pizanas.
Luka dela Robija pagarsėjo glazūruotos terakotos, malojikos reljefais. Jo glazūros ruošimo technika buvo labai naujoviška, nežinota antikiniais laikais ir slepiama šeimos paslaptis. Dėl šios glazūravimo technikos Lukos reljefai galėjo būti statomi lauke. Santa Maria del Fiore katedroje Luka atliko du terakotinius reljefus: „Prisikėlimą“ (1442 m.) ir „Paėmimą į dangų“ (1446 m., abu Santa Maria del Fiore katedros muziejuje). „Prisikėlimas“ yra anksčiausiai žinomas Lukos dela Robijos glazūruotas terakotinis kūrinys. 1443–1450 m. Luka dela Robija dekoravo apskritais reljefais Bruneleskio Pazzi koplyčią prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Jam priskiriamas ikonografinio Mergelės Marijos pusės stoto baltos spalvos mėlyname fone vaizdinio suformavimas (pvz., „Madona su obuoliu“, 1455–1460 m., Bardželo muziejus). 1443 m. Luka sukūrė tabernakulį Santa Maria Nuova ligoninėje Florencijoje (dabar Peretolos miestelio Švč. Marijos bažnyčioje), 1453 m. Švč. Trejybės bažnyčioje – vyskupo Benozzo Federighi kapo monumentą.
1446 m. Luka įkūrė savo dirbtuves Via Guelfa Florencijoje. 1471 m. Luka buvo išrinktas Florencijos skulptorių gildijos vyresniuoju, bet posto atsisakė. Luka dela Robija mirė 1482 m. vasario 10 d. Florencijoje, palaidotas San Pier Maggiore bažnyčioje. Jo studiją perėmė pusbrolis Andrėja dela Robija, kuris su savo sūnumis pratęsė šeimos verslą iki XVI a. pabaigos.
