Valstijoje, apimančioje 307,713 km², gyvena 96,75 mln gyventojų. Jos sostinė yra didžiausias Indijos miestas Mumbajus. Oficiali kalba – Marati.
Maharaštra laikoma viena labiausiai industrializuotų Indijos regionų.
Istorinis Pietų Azijos subregionas
Maharaštros valstija dalinai atitinka istorinio – kultūrinio Pietų Azijos subregiono teritoriją. Šis regionas, gyvenamas marathų tautos, nuo seno vadinamas Dandakaranja. Terminas Maharaštra pirmą kartą sutinkamas VII a. kinų šaltiniuose. Jis nuo labai senų laikų turėjo savo valstybingumą ir savarankišką istoriją.
Maharaštros regionas III a. pr. m. e. trumpai priklausė Maurjų imperijai, kuriai suirus, valdžią teritorijoje užgrobė Andhros valstybė, valdoma Satavahanų. Nors ši valstybė buvo kilusi iš dravidųtelugu teritorijų, užkariavusi indoeuropietiškas Maharaštros sritis, ji perkėlė sostinę į šias teritorijas. Satavahanų imerijoje valstybine kalba tapo Maharaštri, dabartinės Marathi kalbos pirmtakė, čia farmavosi būsimųjų marathų identitetas.
III a. žlugus Satavahanų imperijai, ją Maharaštroje pakeitė Vakataka dinastija, kurioje vėl suklestėjo menas ir kultūra, sukurtos garsiosios Adžantos olos. Ši imperija buvo bendralaikė Guptams, kurie tuo metu valdė Indijos šiaurę.
VIII–XII a. Maharaštra priklausė galingai valstybei pietuose – Karnatakai: ją valdė jos Raštrakutų ir Čalukjų dinastijos. XII a. pabaigoje-XIII a. marathai vėl susigražino valdžią valdant vietinei Seuna dinastijai.
Nuo XIII a. Maharaštros istorija buvo nulemta musulmoniškų valstybių. Po Delio sultonato įtakos, čia susiformavo keletas Dekano sultonatų.
XVII a., stiprėjant Mogholų valdžiai regione, prasidėjo pasipriešinimo judėjimas. Jis išaugo kaip nauja dinastija, kuri sukūrė galingą Marathų imperiją, kurį laiką valdžiusią visą Dekaną.
1777–1818 m. marathai kovojo nuožmius karus su Britanija, kurie baigėsi jų pralaimėjimu. Maharaštra buvo įjungta į Bombėjaus provinciją.
Po nepriklausomybės 1947 m. buvo pradėta formuoti valstija, kuri dabartinį pavidalą įgavo 1960 m.
.svg)
.jpg)
