Kaimo vardas kilęs nuo čia gyvenusios bajorų Moncevičių giminės pavardės trumpinio. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk.Mącze, Moncze, rus.Монче, Мaнчяй, liet.Mončiai, Mančiai, žem.Montē.
Geografija
Kaimo žemė plyti tarp Mončių miško ir Šlaveitos upelio. Per kaimą teka dešinysis Šlaveitos intakas Narmanšakės upelis ir jo kairysis intakas Pelkupis. Centrinėje dalyje yra Girelės, o pietvakariniame pakraštyje – Ataugos miškas. Mančius juosia Plokščių, Biržtvininkų ir Latvelių kaimų žemės.
Stambiausia bajorkaimio sodyba buvo medinės architektūros Moncevičių dvaras su dirbtine vandens telkinių ir želdinių aplinka. Vienas paskutiniųjų dvaro savininkų buvo Vytautas Moncevičius (1902–1961), su žmona Terese Viršilaite (1900–1951) užauginęs 9 vaikus – du sūnus ir septynias dukras. Iki 1987 m. sodyboje gyveno V. Moncevičiaus duktė Teresė Moncevičiūtė-Medutienė ir jos vyras Pranciškus Medutis. 1987 m. sodyba buvo sugriauta sovietinės melioracijos. Jos vietoje Atgimimo laikais pastatyta Švč. Mergelės Marijoskoplytėlė.
Elena Moncevičiūtė-Eringienė (1927–2020), Lietuvos gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja.
↑Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73 Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 164
Elena Eringienė iš Moncevičių giminės/ [sudarytojos Elena Moncevičiūtė-Eringienė, Vaiva Eringytė, Elena Eringytė-Grikėnienė]. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2010. – 748 p.