Marija Montesori (Maria Montessori, 1870 m. rugpjūčio 31 d. – 1952 m. gegužės 6 d.) buvo žinoma psichologė ir pedagogė iš Italijos. Montessori atrado pedagoginį Montessori metodą, kuris yra iki šiol naudojamas viso pasaulio privačiose ir valstybinėse mokyklose.
Biografija
Montessori gimė 1870 m. netoli Ankonos miesto. Būdama 13 metų ji pradėjo eiti į berniukų technikos mokyklą, norėdama įgyvendinti savo svajonę tapti inžiniere. Montessori tapo pirmąja moterimi baigusia RomosLa Sapienza medicinos mokyklą. Taip pat ji tapo viena pirmųjų medikių Italijoje.
1896 m. edukacijos kongrese Turine Montessori skaitė paskaitą apie darbą su neįgaliaisiais. Italijos mokslo ministras dalyvavo šioje paskaitoje ir liko ja sužavėtas. Po to keleriems metams jis paskyrė Montessori vadovauti institucijai, kuri dirbo su neįgaliaisiais.[1][2][3]
Vėliau dirbant su neįgaliais vaikais Motessori lydėjo sėkmė, ji sukūrė vadinamąjį Montesori metodą. 1907 m. sausio 6 d. Montessori įkūrė vaikų namus (it.Casa dei Bambini) Romoje. Juose Montessori mokė vaikus lavinti įvairius savo įgūdžius. Vėliau tokių namų metodai sudomino ir kitas šalis, kaip JAV ir pan.
II pasaulinio karo metu Benito Mussolini norėjo visus vaikus paversti kariais, o tam pasipriešinusi Montessori buvo deportuota iš šalies. Iki 1936 m. ji gyveno Ispanijoje, o prasidėjus Ispanijos civiliniam karui 1939 m. Montessori persikėlė į Olandiją.
Tais metais ji buvo pakviesta apsilankyti Indijoje. Joje Montessori lankėsi kartu su vieninteliu savo sūnumi Mario Montessori Sr. Kartu sėkmingai jie vystė savo edukacines teorijas Indijoje. Dėl karo ji buvo priversta palikti šią šalį, tačiau Indijoje paliko daug savo veiklos skyrių.
Likusį savo gyvenimą iki 1952 m. Montessori praleido Olandijoje. Ji visame pasaulyje laikoma viena geriausių darbo su vaikais specialisčių.[4]
