Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka – pagrindinė biblioteka Marijampolės savivaldybėje, veikia Marijampolės miesto centre, greta Vytauto Didžiojo parko.
Biblioteka įkurta 1921 m. rugsėjo 1 d. kaip Valstybinio centrinio knygyno filialas.[1] Iki 1923 m. ji glaudėsi Marijampolės apskrities savivaldybės pastate Vytauto g. 41 (dabar Vytauto g. 25), kol persikėlė į pastatą Bažnyčios g. 1936 m. priėmus bibliotekų įstatymą, pradėtas viešojo naudojimo bibliotekų valsčių centruose steigimas, kurias išlaikė vietos savivaldybės: 1937 m. biblioteka pradėjo veikti Kalvarijoje, 1939 m. – Liudvinave. 1941 m. birželio 21 d. Marijampolės biblioteka subombarduota ir sudegė, vėl atkurta 1942 m. balandį (Bažnyčios g. 5). 1943 m. duomenimis, turėjo 2867 tomus.[2]
Pasibaigus II pasauliniam karui, 1945 m. biblioteka atidaryta miesto centre, Gedimino g. 7 name, II aukšte. 1947 m. ji persikėlė į Vytauto g. 27 ar 29 namą, prie Marijampolės „Sodžiaus“ muziejaus.[3]1950 m. ji tapo rajonine, 1953 m. rajone veikė 18 kilnojamųjų ir 12 apylinkių bibliotekų. 1948–1959 m. veikė Vytauto g. 33 (Černiachovskio g. 33), vėliau persikėlė į erdvesnes patalpas miesto centre, V. Bartlingio vaistinėje Gagarino g. 1 (dabar J. Basanavičiaus aikštės šiaurinė dalis).
1976 m. įkurta viena didžiausių respublikoje centralizuotų bibliotekų sistemų, kurią sudarė Centrinė biblioteka Marijampolėje ir 58 filialai (2 miesto filialai, filialai Kazlų Rūdos, Kalvarijos miestuose ir 54 kaimuose). 1981 m. biblioteka įsikūrė gyvenamojo namo pirmajame aukšte Vytauto gatvėje, kuriame dirba ir dabar. Pradėtas projektuoti ir statyti Viešosios bibliotekos priestatas (Vytauto g. 22), kuriame biblioteka įsikūrė 1983 m.
1990 m. bibliotekai suteiktas žymaus Suvalkijos švietėjo Petro Kriaučiūno vardas. 1991 m. biblioteka išskaidyta į miesto ir rajono tinklą (Centrinė biblioteka tapo miesto biblioteka su 3 filialais mieste, bibliotekos rajono teritorijoje perduotos apylinkių taryboms). 1990–1993 m. buvo uždarytos 9 kaimo bibliotekos ir 2 miesto filialai. 2001 m. miesto ir kaimo filialai vėl sujungti į vieną biblioteką. 2002 m. jai priklausė 1 miesto ir 25 kaimo filialai. 2006 m. atnaujintas bibliotekos priestatas.[4]2023 m. pabaigoje uždaryti 8 bibliotekos filialai (Balsupių, Daugirdų, Igliškėlių, Meškučių, Mokolų, Padovinio, Šventragio, Tautkaičių).[5]
